Vyskupas mirė Miroje 343 m. gruodžio 6 d., todėl šiandien Bažnyčios liturgijoje minime šventąjį Mikalojų.
Gyvenimo aprašymuose randame, kad šv. Mikalojus, išgirdęs evangelinį paraginimą išdalinti turtą vargšams, taip ir padarė. Apie jo tikėjimą ir dosnumą pasklido garsas, todėl dar būdamas jaunas Mikalojus buvo paskirtas Miros vyskupu.
Tradicija teigia, jog Miros vyskupas išgelbėjo tris neturtingo tėvo dukteris, padovanodamas joms kraitį.
Tradicijoje išlikusi istorija apie tėvą, neišgalėjusį savo trims dukroms suteikti kraičio. Be jo anuo metu buvo neįmanoma dukrų ištekinti, ir joms grėsė elgetavimas arba prostitucija.
Šv. Mikalojus slapta į tėvo namus įmetė ryšulėlius su monetomis ir taip merginos, gavusios kraičius, viena po kitos ištekėjo. Viena istorijos versijų teigia, jog ryšulėliai su pinigais įkrito į prie židinio džiūstančius batus ir kojines.
Šv. Mikalojaus šventė pasklido po katalikišką Europą. Gruodžio 6-ąją Vokietijoje ir Lenkijoje berniukai, persirengę vyskupais, rinkdavo aukas vargšams. Nyderlanduose ir Belgijoje buvo sakoma, kad šv. Mikalojus atvyksta garlaiviu iš Ispanijos ir tuomet jodamas ant balto žirgo leidžiasi į dovanų dalinimo kelionę.
Šv. Mikalojaus šventė Hagoje, Nyderlanduose 2010 m. Wikipedia nuotrauka.
1832 m. populiarioje poemoje „Šv. Mikalojaus viešnagė“, anglakalbiams dabar žinomoje kaip „Naktis prieš Kalėdas“ (angl. Night Before Christmas), šv. Mikalojus aprašomas kaip per Kūčias vaikams atnešantis žaislų ir saldumynų. Taip gimė Kalėdų Senelio legenda, įkvėpusi tiek literatūros, tiek vaizduojamojo meno atstovus.
Šiandienis Kalėdų Senelis mums vargiai primena šv. Mikalojų. Pasikeitė ir jo apranga: vyskupo mitrą pakeitė kepurė su bumbulu, o liturginius drabužius – pūkuotas kostiumas. Visgi, švęsdami gruodžio 6-ąją, galime atgaivinti primirštą Kalėdų dovanų prasmę. Šv. Mikalojaus dosnumas vargšams ir visiems, kuriems reikia pagalbos, kilo iš gilaus tikėjimo ir meilės Dievui.
Pagal ChurchPOP parengė Milda Vitkutė
Rašyti komentarą