Tiesiasparniai - "smuikininkai" ir "terminatoriai"

Ilgaūsius (Dolichotera) lengva pažinti iš labai ilgų antenų ir ilgos lenktos kiaušdėtės. Sodų, parkų krūmuose ir medžiuose dažnai aptinkami žalieji žiogai (Tettigonia viridissima). Jie gerai laipioja, netoli paskrenda. Tarp žolių lapų beveik nepastebimi. Plėšrūs, gaudo kitus vabzdžius, ėda šiek tiek sultingų augalų. Antroje dienos pusėje pradeda čirpti ir "groja" iki vėlyvos nakties.

Dažniau aptinkamas karpagraužis žiogas (Dectirus verrucivorus). Jo mėgstamiausios vietos - saulėtos aikštelės, pamiškės. Pabaidytas stipriai atsispiria tvirtomis užpakalinėmis kojomis ir mojuodamas sparnais paskrenda keletą metrų. Sučiuptas už užpakalinės kojos, žiogas staigiu judesiu ją nulaužia. Taip žiogai ginasi nuo priešų, nors nutraukta koja nebeatauga.

Baigiantis vasarai, patelė kiaušdėtį įbeda į žemę ir padeda nedidelių lenktų tarsi ryžio grūdeliai kiaušinių. Pavasarį iš žemės išlenda į tėvus panašūs jaunikliai (lervos). Ką tik išsiritusios, jos minta minkštais augalų ūgliais. Tačiau suaugėliai yra plėšrūs ir maitinasi kitais vabzdžiais. Lervos su sparnų užuomazgomis vadinamos nimfomis. Kol užauga per 50 - 70 dienų, nimfos 4 - 6 kartus neriasi. Paskutinįkart numetusios chitininį apvalkalą, tampa sparnuotos. Po savaitės pradeda "groti", dar po savaitės - poruojasi.

Svirpliai (Gryllidae) - į žiogus panaašūs ilgaūsiai. Namuose, rūsiuose gyvena naminis svirplys, svirpiąs vakarais ir naktimis. Minta įvairiu maistu. Vidurio ir Pietų Europoje, Vidurinėje Azijoje gyvena dirvinis svirplys. Tai stambus, juodas, blizgantis, su rudais atsparniais vabzdys. Gyvena iki 70 cm gilumo urvelyje. Skleidžia sudėtingus garsus. Patelės deda iki 600 kiaušinių. Išsiritusios nimfos iki žiemos neriasi kartą ar du. Žiemoja urveliuose. Gegužės mėnesį neriasi paskutinį kartą ir tampa suaugėliais.

Urveliuose gyvena stambus tamsiai rudos spalvos paprastasis kurklys. Plačios didelės ir labai stiprios priekinės kurkio kojos panašios į nedidelius kastuvėlius. Jomis per kelias sekundes vabzdys gali įsirausti net į labai kietą žemę. Kurkliai ne tik gerai skraido, bet ir plaukioja. Patinai ir patelės svirpia. Lietuvoje gyvena tik viena kurklių rūšis.

Trumpaūsiai

Iš visų tiesiasparnių trumpaūsių (Brachycera) skėrių yra daugiausia. Pasaulyje žinoma per 10 000 rūšių, Lietuvoje - apie 25. Skėriai gyvena kalnų pusdykumėse ir akmeningose kalnų dykumose.

Nuo žiogų ir svirplių skėrius lengva atskirti iš trumpų ūselių. Patelės neturi neturi ilgos matomos kiaušindėtės. Skėriai paplitę visame pasaulyje, ypač sausuose tropikuose. Pilkai rusvos, žalsvos spalvos užpakaliniai sparnai dažnai su ryškiai mėlynomis arba raudonomis dėmėmis. Kai kurios rūšys skrisdamos garsiai tarškia, pavyzdžiui, mėlynasparnis (Oedipoda coerulescens) ir raudonsparnis (Psopahus stridulus) tarkšliai. Visi skėriai augalėdžiai.

Vienos rūšys gyvena žolinėse, kitos - sausose stepėse, pusdykumėse ar dykumose, bet visos minta žole. Kiaušinius deda žemėje, specialioje kameroje, krūvelėmis. Iš kiaušinio išsiritusi lerva išlenda į žemės paviršių ir nusinėrusi pradeda maitintis. Vystydamosi 30 - 40 parų, lervos neriasi 4 - 5 kartus, kol virsta sparnuotu suaugėliu.

Keičia "įvaizdį", užtemdo saulę

Kartais, palankiomis sąlygomis, kai kurių stambių rūšių, pavyzdžiui, skėrių keleivių (Locusta migratoria), dykuminių skėrių (Schistocersa) prisiveisia labai daug. Tuomet keičiasi vabzdžių fiziologija ir išvaizda. Jų lervos laikosi dideliais būriais (1 m2 gali būti iki 2000 lervų) ir pamažu keliauja pėsčiomis. Vystydamosi jos gali nueiti iki 30 kilometrų! Tokiomis sąlygomis augę vabzdžiai turi ilgesnius sparnus. Milijonai subrendusių sparnuotų vabzdžių triukšmingai pakyla į orą ir, lyg debesis temdydami saulę, skrenda.

Ten, kur nusileidžia, sunaikina viską - tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Tokie skėrių būriai gali migruoti šimtus kilometrų. Kai suaugėlių dėl kurių nors priežasčių labai sumažėja, vabzdžiai praranda sąlyginį bandos refleksą ir nebemigruoja. Dykuminis skėrys aptinkamas net miestuose: gyvena medžiuose, gerai skraido. Skėriams būdinga slepiamoji spalva, tačiau skrisdami patraukia dėmesį garsiu tarškimu ir ryškių spalvų užpakaliniais sparnais. Nusileidusius ant žemės sunku pastebėti.

Paruošė Ivona ŽIEMYTĖ