Tiesa ir mitai apie Žalgirio mūšį

Respublika.lt

2014-07-15 08:45

Žalgirio mūšis yra ne tik vienas žinomiausių, bet ir svarbiausių Lietuvos istorijoje. Jis simbolizuoja kryžių karų epochos pabaigą ir naują Europos pradžią. Tačiau dėl daugelio faktų istorikai vis dar ginčijasi. "Laisvalaikis" pateikia keletą mitų, kuriuos istorikai paneigia.

1. Žalgirio mūšio priežastis - užtrukę kryžiaus žygiai

Kol Lietuva buvo pagoniška, natūralu, kad ji buvo Vokiečių ordino taikinys. Po krikšto ordinas neteko preteksto puldinėti Lietuvą, nors kurį laiką dar aiškino, kad krikštas apsimestinis, ir bandė tęsti puolimus. Galiausiai tokia politika turėjo liautis. Vokiečių ordinas išprovokavo 1409-1411 m. karą užpuldamas vieną Lenkijos sritį, be to, tuo metu vyko aršus konfliktas dėl Žemaitijos. Ši teritorija buvo paskutinis ginčytinas objektas, į kurį pretendavo ir Lietuva, ir ordinas: jam tai buvo pagrindinė teritorija, galinti sujungti Prūsijos bei Livonijos žemes į vientisą darinį. Galima sakyti, kad Žemaitija ir buvo viena iš pagrindinių mūšio priežasčių.

2. Žalgirio mūšio vieta tiksliai nustatyta

Nors oficialiuose šaltiniuose skelbiama, kad mūšio vieta yra tiksliai nustatyta, Lenkijoje ten net pastatytas didžiulis monumentas, pastaruoju metu atsirado kita versija. Pagal ją, mūšis vyko tame pačiame regione, tačiau kitame lauke. Anot istorikų, mūšio vieta yra labai svarbus dalykas, nes su ja susijęs taktinis manevras, vadinamas saulės faktoriumi. Kadangi buvo vidurvasaris, Vokiečių ordinas užėmė tokią poziciją, dėl kurios saulė švietė priešininkams į akis ir pranašavo jiems nesėkmingą mūšio pradžią.

3. Jogaila delsė pulti, nes meldėsi arba bijojo

Tas pats saulės faktorius paaiškina, kodėl Lietuvos-Lenkijos kariuomenė delsė pulti. Nors abi pusės prieš mūšį iš tiesų meldėsi, dabar istorikai spėja, kad Jogaila delsė norėdamas išlaukti, kol Vokiečių ordinas neteks pradinės persvaros mūšio lauke dėl akinamos saulės.

4. Lietuviai pabėgo iš mūšio lauko

Ilgą laiką buvo ginčijamasi dėl lietuvių kariuomenės indėlio į šiąpergalę. Nuo XV a. egzistavo teorija, kad lietuviai pabėgo iš mūšio lauko. Nieko nebuvo žinoma, kol nebuvo rastas vienas ordino laiškas. Jame labai aiškiai aprašoma lietuvių kariuomenės taktika. Anot šaltinių, lietuviai iš pradžių tariamai atsitraukė, bet persirikiavę grįžo į mūšio lauką, išardė priešo rikiuotę ir nugalėjo.

5. Jogaila mūšyje nedalyvavo

Lietuvos-Lenkijos kariuomenė turėjo du vadus. Lenkijos kariuomenei vadovavo Jogaila, Lietuvos - Vytautas. Anksčiau buvo įsivaizduojama, kad Jogailos mūšio lauke nebuvo, jis visą laiką praleido palapinėje ant kalno. Nauji šaltiniai rodo, kad Jogaila dalyvavo mūšio lauke, prieš jį net buvo įvykdytas išpuolis. Vienas ordino riteris beveik priartėjo prie Jogailos, tačiau aplinka sugebėjo neutralizuoti šį išpuolį. Viduramžių kautynėse vado netektis galėjo labai smarkiai pakeisti situaciją.

6. Lietuviai-lenkai nesugebėjo deramai pasinaudoti pergale

Žalgirio mūšio pergalė buvo sėkminga, žuvo didžioji dalis ordino vadovybės, tačiau lietuvių-lenkų kariuomenė, tęsdama žygį, nesugebėjo užimti ordino sostinės Marienburgo ir po kurio laiko turėjo atsitraukti. Bet reikia nepamiršti, kad tuo metu mūšiuose dalyvaudavo šauktinė bajorų kariuomenė, jai reikėjo grįžti namo. Anksčiau ar vėliau Lietuvos-Lenkijos kariuomenė turėjo pasitraukti. 1411 m. sudaryta Torunės taika, anot istorikų, buvo tinkamas kompromisas to meto situacijai - Jogaila ir Vytautas gavo Žemaitiją. Be to, ordinas turėjo išmokėti milžinišką kontribuciją, kuri pakirto ir taip sunkią ekonominę jo padėtį. Per šimtą metų ordinas žlugo. Tad šitas karas prisidėjo prie ordino žlugimo.

7. Žalgirio mūšis svarbus buvo mastu

Jis iš tiesų buvo didžiausias mūšis to meto Europoje. Tačiau tapo svarbus ne tik dėl to. Žalgirio mūšis labai geras pokyčių Europoje atskaitos taškas. Nors kryžiaus žygius iš esmės sustabdė Lietuvos krikštas ir unija su Lenkija, mūšis simbolizavo kryžių karų epochos pabaigą. Be to, po jo labai išaugo tarptautinis Jogailos autoritetas. Jis pradedamas minėti visose to meto kronikose. Kilmingieji sužino apie Lietuvos-Lenkijos valstybę ir ima ja domėtis.

8. Trūksta šaltinių

Nors apie daugelį viduramžio įvykių šaltinių trūksta, apie Žalgirio mūšį informacijos pakankamai. Pats ankstyviausias - "Mūšio kronika". Tai - lenkų karaliaus aplinkoje sukurtas pirmas pasakojimas apie mūšį. Be to, yra keli Jogailos laiškai iš mūšio lauko.