Technologijų pažanga kelia grėsmę žmogaus išlikimui

Ateitis - trimatis vaizdas

Televizija nuolat tobulėja. Pasak J.Grigo, jau prieš keliolika metų Japonijoje buvo eksperimentuojama su televizorių ekranais: „Japonai visą sieną padengdavo televizoriaus ekranu, bet tai buvo dar nepatogu ir brangu. Dabar atsirado organiniai šviesos diodai, o tai leis televizoriaus ekraną padaryti panašų į polietileninę plėvelę. Žinoma, ten bus ne polietilenas, bet panaši, lanksti medžiaga“, - pasakoja fizikas.

Jau dabar, profesoriaus emerito teigimu, galime įsigyti lenktų ekranų, tačiau netolimoje ateityje bus galima televizoriaus ekranu lengvai padengti svetainės sieną ar veidrodį vonioje.

Televiziją bus galima matyti erdvėje. „Prieš dvidešimt metų Japonijoje esu matęs erdvinio vaizdo televiziją, holografinį vaizdą. Buvo tikėtasi, kad apie 2020 metus buityje jau turėsime trimačio vaizdo televizorius su realiu matricų vaizdu. Dabar trimatį, vadinamąjį 3D vaizdą galime pamatyti užsidėję specialius akinius, bet iki buitinės televizijos dėl tam tikrų fizikinių priežasčių tai dar neatėjo, tačiau manau, kad šiame dešimtmetyje tikrai pasirodys. Vaizdas bus trimatis ir jį galėsime matyti be akinių“, - tvirtina J.Grigas.

Implantai mūsų galvose

Žmogus, pasak J.Grigo, galės netgi bendrauti su televizoriumi: „Iš tikrųjų kuriami ir yra sukurta daugybė jutiklių, jais žmonės bendraus su televizoriumi, kuriuo bus padengta kambario siena. Jutikliais balsu bus galima bendrauti su daiktais. Galbūt reikės užsidėti akinius, tačiau vėliau jutikliai galbūt bus implantuoti mumyse. Tai bus lustai arba elektroninės mikroschemos. Mes tiesiog balsu bendrausime su aplinka. Bus galima pasakyti: televizoriau, parodyk tą programą, paruošk planą, ir jis vykdys komandas. Čia ateitis, bet šitie dalykai kuriami laboratorijose ir tokių pavyzdžių galima pamatyti.“

Dideli ekranai, kurie bus ant sienų, pasak J.Grigo, skleis įvairią spinduliuotę: „Ateities televizoriai skleis ne tik spalvotą šviesą, spalvotus vaizdus. Labai dideliu greičiu vyks šviesos diodų perjunginėjimas. Sudėtinga elektronika junginės tuos diodus. O jie spinduliuoja ne tik šviesą, bet ir nedidelį elektrinį signalą. O kai jų milijonai, tai sudaro papildomą nematomą spinduliuotę.“

Koks bus šios spinduliuotės poveikis žmogui, dar neištirta, tačiau jau ir dabar mūsų buityje esantys prietaisai ją skleidžia. „Mūsų namuose jau dabar yra daugybė visokių variklių - skalbimo mašinos, plaukų džiovintuvai, skutimosi mašinėlės. Visi jie spinduliuoja elektromagnetinius laukus ir ta spinduliuotė nuolat didėja kiekviename name, bute, kiekviename mieste. Kaip aš mėgstu sakyti, mes jau maudomės įvairios spinduliuotės jūroje. Tą spinduliuotę sugeria mūsų kūno ląstelės ir, deja, ji veikia mūsų kūnų ląsteles. Sutrikdo žmogaus gyvenimą. Atsiranda ligos“, - pasakoja profesorius emeritas.

Neigiamas poveikis sveikatai

Dabar televizija transliuojama antžeminiu, kabeliniu, palydoviniu ir internetiniu būdu. Pasak J.Grigo, visi šie būdai yra plėtojami ir veikia lygiagrečiai, tačiau vis labiau populiarėja internetinė televizija: „Abejoju, kad visa televizija pereitų į šviesolaidžius tinklus ir būtų transliuojama internetu. Aš kategoriškai atsisakau šitos internetinės televizijos. Yra keletas priežasčių kodėl. Internetinės televizijos signalas vaizdą ir garsą neša šviesa, tada maršrutizatorius šviesą verčia mikrobangomis ir tos mikrobangos jau neša signalą nuo maršrutizatoriaus iki televizoriaus oru kambaryje. Tos mikrobangos veikia ir žmones. Deja, spinduliuotė yra gana stipri ir žalinga. Jau nemažai žmonių, kurie naudojo internetinę televiziją, sirgo vėžiu.“

Profesoriaus emerito teigimu, visiškai saugūs perdavimo būdai palydovinis ir kabelinis. „Signalas, kuris ateina kabeliu, jau ateina mikrobangomis ir į erdvę neišeina, todėl žmogui yra saugus. Palydovinės televizijos signalas iš Žemės stoties siunčiamas į palydovą. Tas signalas nusileidžia žemyn į imtuvą, o šis perduoda vaizdą į televizorių. Ir šitas perdavimo būdas labai saugus, tačiau kartais technologijos turi ir neigiamą aspektą“, - sako fizikas.

Parengta pagal priedą „TV publika“