Taro kortos: išburia ar išduria?

Nenuostabu, kad moteris jaudinosi duodama pirmąjį savo gyvenime interviu: tema, kurią gvildenome, ne iš lengvųjų, o žmonių požiūris į būrimą Taro kortomis labai įvairiapusis. Dėl šios priežasties pašnekovė nesutiko fotografuotis – o gal būrėjos ir turi išlikti šiek tiek paslaptingos?.. Pati Rita sakosi ciniškai nusiteikusių žmonių perkalbėti nesistengianti ir nieko jiems neįrodinėjanti, nes tai – kiekvieno pasirinkimas.

Kai Ritos guvernantė Sangita supažindino ją su magija, mergaitei buvo vos penkiolika. „Buvau paprastas vaikas“, – atvirauja moteris, dabar turinti daugiau nei 30 metų patirtį. Rita šypteli, jog visa istorija verta atskiro pasakojimo, tačiau užsimena trumpai: prieš daugelį metų tėvas buvo paskirtas užsienio reikalų ministerijos atašė Indijoje, Naujajame Delyje, čia viskas ir prasidėjo.

„Kad ir kaip keistai skambėtų, neteisingai arba negarbingai naudojamos kortos gali supykti ir skaudžiai atkeršyti“, – sako Rita. Toms, kurios pačios mėgina dėlioti kortas ir įžvelgti savo ar kieno nors kito ateitį, tai daryti leidžiama tik su mokytojo (guru) priežiūra ir patarimais. Ypač gali nukentėti tarologais apsimetantys ir pelno siekiantys veikėjai, kurie pirmiausia gudriai iškvočia savo klientus, o tada „sumaitina“ jiems gautą informaciją.

Moteris tikina žinanti ne vieną atvejį, kai „lengvų pinigų“ besivaikantys sukčiai atlekia pas tikras raganas ar raganius prašyti pagalbos, tačiau kartais žala gali būti neatitaisoma. Pati Rita neneigia, jog kai kurie žmonės, atėję išsiburti, „ima patys viską pasakoti“, tad jai belieka tokių šnekių klientų paprašyti patylėti.

„Antraip jausčiausi lyg būčiau kokia aferistė“, – prisipažįsta Taro kortas įvaldžiusi moteris.

 

Be to, Rita išduoda, jog klientas privalo palikti tam tikrą honorarą būrėjai – „kad nukirstų per būrimą nutiestą siūlgalį tarp savęs ir raganos“. Tačiau honoraro suma niekada negali būti įvardijama, nes kortų dėliojimas – pagalba žmogui, o už pagalbą prašyti pinigų tiesiog negarbinga.

„Kiekvienas palieka tiek, kiek gali, tačiau yra dar viena svarbi taisyklė – būrėjai negalima duoti metalinių pinigų, nes metalas labai dažnai naudojamas įvairiuose apeiginiuose ritualuose. Tinka tik popieriniai,“ – atvirauja būrėja.

„Kad įvaldytum kortas bent 8o procentų, reikia praktikuotis 3–4 metus, – pasakoja Rita. – Tačiau net ir puikiausiai kortas įvaldžiusi būrėja žino, jog jos nesako šimtaprocentinės tiesos.“

 

Įdomus faktas, jog pačiam sau kortų dėliotis negalima, o gal tiesiog neverta: tiesos jos, pasak Ritos, vis tiek neparodys, nes paprasčiausiai yra „persmelktos tavo energijos“. Moteris pasakoja pati burtis dažniausiai einanti pas būrėją Klaipėdoje, kur būdama Lietuvoje ir pati gyveno.

 

Paklausta, kaip atskirti apsimetėlius nuo tikrai Taro kortas išmanančių specialistų, Rita ilgai nedvejoja. „Svarbiausia, – aiškina būrėja – tikras tarologas visada teisingai nusakys praeitį. Jeigu tai sugebės, galite tikėti ir ateities pranašystėmis.“

Taip pat moteris atvirauja, jog išneštos iš namų Taro kortos rodo vos 50% tiesos, tad dažnai skelbimų skiltyse matomi pažadai „galiu atvykti į namus“ nors kiek apie kortas išmanantiems žmonėms rėkte rėkia – apsimetėlė!

 

Jeigu lygioj vietoj išsisuki koją, tavęs vos nepervažiuoja mašina, viskas krinta iš rankų ir tai, kas anksčiau, rodos, ėjosi lyg per sviestą, ima griūti – verta susimąstyti, gal tave pikta akimi nužiūrėjo ar prakeikė? Rita aiškina, jog kartais žmonės tokių „pokštų“ iškrečia visai nenorėdami ir nė nenumanydami, ką padarė, o ir pats iš karto to nepajusi – po 3 dienų ar net 3 savaičių.

„Jeigu tai tik paprastas nužiūrėjimas, tuomet reikia nusivalyti veidą chalato skvernu, jeigu prakeikimas, – reikalingas specialus užkalbėjimas jam nuplauti. Geriausia naudoti tyrą šaltinio vandenį, tačiau žiemą šaltinio juk neieškosi, nes gali surasti ir plaučių uždegimą“, – šmaikštauja būrėja. „Žinant reikiamą tekstą, tinka ir paprasčiausias dušas.“

 

„Vienas iš baisiausių dalykų, kurių gali griebtis žmonės – troškimas pakeisti savo karmą“, – pasakoja Rita.

„Pakeisti savo karmą – tai pakeisti savo likimą, nusimesti visa, kas tau lemta blogiausia. Tačiau tai, ką tau lemta pereiti, taip paprastai nedingsta: dažniausiai šis savotiškas nelaimių šešėlis krinta ant tavo palikuonių arba šeimos narių, su kuriais jungia kraujo ryšys. Net Biblijoje rašoma, jog bausmė gali tęstis iki 7 kartų.“

 

„Dažniausiai žmonės pas būrėjas eina, kai jiems kažko reikia, – įsitikinusi Rita. – Gal turi sveikatos problemų, gal šiaip gyvenime nesiseka, gal negali apsispręsti, kaip geriau pasielgti. Taro kortos gali duoti atsakymą į konkretų klausimą, gali paaiškinti visus gyvenime nutikusius įvykius, atsakyti į tą nelemtą „kodėl?“, kuris visiems neleidžia ramiai užmigti. Taro kortos – ne šiaip kokie paveikslėliai, jų vien vadovėlio reikšmėm nepaaiškinsi.“

 

Nors būrėja sako, jog dažniausiai pas ją apsilanko moterys, nerimaujančios dėl meilės ar pinigų, ateina ir vyrų – tik jie santūresni, uždaresni. Mūsų tautos „natūra“ tokia – nors ir tiki, bet bijo parodyti, o iš tos baimės ir pašiepti nevengia. Rita vadovaujasi lamaistų gyvenimo taisykle: „Kiekvienas žmogus yra dievas, o koks žmogus – toks ir jo dievas.“ Pati sakosi be leidimo į žmonių privačią erdvę nesibraunanti ir „nešnipinėjanti“: padeda tiems, kurie jos pagalbos paprašo.