Sūris ir košė pagal Eglę Jackaitę

Dabar valgį ruošiu nuolat, ypač košes, nes auginu mažylį. Turiu artimą draugę, jau daug metų vegetarę, tad šiuos Naujuosius metus drauge sutikome Brazilijoje. Man įstrigo jos žodžiai: "Gyvūnai yra mūsų draugai, o draugų mes nevalgome." Dešimt dienų mitau natūraliomis sultimis, mangais, bananais, daržovėmis - meditavome, nevalgiau jokios mėsos nei žuvies. Bet visą tą laiką jaučiausi pusiau alkana.

Aš pasiūlyčiau ne mėsišką patiekalą, nes vasarą man sprangūs šašlykai ir norisi kažko lengvesnio. Labai retai valgau žuvį ir mėsą. Atradau įvairiausių sočių maistingų košių, ir - sūrį.

Nusiperki paprasčiausią varškės sūrį, jį įtrini baziliku, čiobreliu, krapais, įvairiomis natūraliomis žolelėmis, kokias turi, pašlakstai alyvų aliejumi ir dedi į foliją. Arba lauke kepi ant grotelių dešimtį minučių. Jeigu neturi daržo žolelių, galima apibarstyti ispaniškų žolelių rinkiniu. Nuostabiai skanu! Su baltu vynu, sultimis ir arbata, alumi - pagal skonį. Jis - toks minkštas, tinka prie visko. Greita, nebrangu, tinka pavaišinti svečią, ir tikrai mėgaujiesi lengvu maistu.

O iš košių man ir vaikams gardžiausia yra grikių ir kviečių kruopų košė. Grikiuose yra daug geležies. Sausas kruopas prieš virimą galima vos vos apkepinti keptuvėje: stiklinę grikių, stiklinę kviečių. Paskui patroškini morką, saliero stiebus (šie suteikia ypač gerą skonį), supjaustai svogūną ir truputį pasmulkini graikinių riešutų. Riešutus reikia perlieti verdančiu vandeniu. Jeigu kurio ingrediento neturi, nieko baisaus. Aš mėgstu improvizuoti, ir į košę pridedu džiovintų slyvų, kitąkart - abrikosų. Į receptus labai nežiūriu, kai yra noras, patiekalas išeina skanutėlis.

Taip, mažasis sūnus jau visa tai gali valgyti, ką pati valgau, tą ir jam duodu, ir čia nieko blogo. Aš turiu aparatą, kuris man viską susmulkina, bet galima ir burokine tarka. Visa tai patroškini, ir - gero apetito. Kas nori, gali pridėti grietinės, bet man užtenka šaukštelio sviesto. Virti reikia 25 minutes vandenyje. Šią košę mes mėgstame užsigerti kefyru: mažylis ima vieną šaukštelį košės, vieną - kefyro.

Svečius paprastai vaišinu sūriu, bet buvo užėjusios kaimynės su vaikučiais, tai visus pavaišinau košele, su apetitu valgė ir mamos, ir mažyliai. Nesiruošiu šiuo receptu nustebinti gurmano, ir kasdien košių nevalgysi, bet retkarčiais galima paįvairinti savo valgiaraštį.