Su alkoholiu susiję prietarai

Kad ir kokį klausimą, susijusį su šiais narkotikais, mes užkabintume, tektų pripažinti, kad mitai apie tariamą alkoholio naudą yra labai gajūs. Toks žmonių požiūris yra labai pavojingas, nes, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizmacija, alkoholis tapo daugelio ligų rizikos veiksniu.

Pramanai ir prietarai prasideda jau nuo pat alkoholio apibrėžimo. Medicina daugiau kaip 300 metų laiko jį narkotiniu neurotropiniu ir protoplazminiu nuodu, kitaip tariant, nuodais, kurie veikia ir žmogaus nervų sistemą, ir visą organizmą apskritai, daro neigiamą įtaką tiek ląstelių, tiek molekulių lygmenyje. Alkoholis šiuolaikiniame pasaulyje – plačiai paplitęs, legalus ir visiems įperkamas narkotikas.

Atliekant žmogaus, mirusio dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, skrodimą, galima pastebėti praktiškai visų gyvybiškai svarbių organų pokyčius. Kartais patologui anatomui būna sunku tiksliai nustatyti, kokio organo veiklos sutrikimai tapo tikrąja žmogaus mirties priežastimi. Neretai kyla klausimas: kaip toks žmogus iš viso galėjo gyventi, jeigu neliko nė vieno nepažeisto vidaus organo, jeigu jie visi negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų?

Tad kokie gi mitai, susiję su alkoholio vartojimu, šiandien paplitę labiausiai? Kaip viskas yra iš tikrųjų? Išsiaiškinkime.

Alkoholis padeda greitai sušilti

Alhoholiniai gėrimai dažnai vadinami „šildomaisiais“. Kodėl? Žmonės tiesiog šventai tiki, kad spiritas pasižymi šildomuoju poveikiu, tad pats geriausias vaistas sušalusiam žmogui – tai gerkšnelis ko nors „stipresnio“ nei kava, arbata arba kakava.

Tokiame įsitikinime glūdi vos mažytė dalelė tiesos. Esmė ta, kad sušalus padeda maždaug 50 g degtinės arba konjako: alkoholiniai gėrimai išplečia kraujagysles ir normalizuoja vidaus organų aprūpinimą krauju. Visos kitos dozės skatina odos kraujotaką: oda parausta, apima malonus šilumos jausmas. Tačiau jis iš tiesų yra labai apgaulingas – juk tokiu atveju šilumos netenkama labai daug, ir organizmas atšąla dar labiau.

Alkoholis mažina stresą

Labai dažnai pavargę ir rūpesčių nukamuoti žmonės griebiasi stikliuko arba butelio tam, kad alkoholiu pakeltų sau nuotaiką. Tačiau daugeliu atvejų visa tai daroma netinkamai. Nedidelės dozės gal ir padeda sumažinti vidinę įtampą ir atsipalaiduoti, kas ir atitinka sampratą „įveikti stresą“, tačiau tuo pačiu kenkia organizmui.

Apmaudu, tačiau paprastai žmonės išgeria daug daugiau ir stipresnių alkoholinių gėrimų, negu derėtų. O tada įvykiai gali plėtotis dviem kryptimis: pirma – padidėja nuovargis, pablogėja nuotaika, atsiranda savotiška depresija, kuri tik gilina vidinės tuštumos ir nevilties jausmą. Antra – apima euforija, kuri taip pat neišvengiamai baigiasi depresija. Nei vienu, nei kitu atveju streso įveikti tikrai niekam nepavyksta.

Alkoholis mažina arterinį kraujospūdį

Dauguma hipertonikų mano, kad vartojant alkoholį galima sumažinti kraujo spaudimą – juk alkoholis plečia kraujagysles... Tokiame teiginyje taip pat yra dalelė tiesos – nedidelė spiritinių gėrimų dozė iš tiesų atpalaiduoja kraujagyslių sieneles. Bet yra vienas BET. Tokiu atveju padažnėja ir širdies plakimas. Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo kraujo, išstumiamo iš širdies, kiekio. Kuo jo daugiau, tuo spaudimas didesnis. Dėl šios priežasties negalima alkoholio laikyti kraujospūdį mažinančiu vaistu. Situaciją apsunkina dar ir tai, kad daugelyje spiritinių gėrimų yra ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios jau pačios savaime gali daryti kraujospūdžiui įtaką, ir, deja, dažniausiai visiškai nepageidaujamą.

Kokybiškas alkoholis žalos nedaro

Kad ir kokią alkoholinių gėrimų rūšį pasirinktumėte, jis vis tiek darys jūsų organizmui toksišką poveikį. Taip yra dėl to, kad irstant etilo spiritui išsiskiria acetaldehidas. Tačiau tiesa ta, kad nekokybiškas alkoholis mūsų organizmui ir sveikatai daro dar didesnę žalą – juk pigūs gėrimai blogai išvalomi, juose yra medžiagų, kurios daug kartų padidina toksišką alkoholio poveikį. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie namų gamybos alkoholį, kadangi spiritą išvalyti tokiomis sąlygomis dar sudėtingiau.

Alus – tai ne alkoholis

„Alus – tai skysta duona“, juokais ir rimtai teisinasi daugelis šio gėrimo mėgėjų. Dabar įprasta manyti, kad jeigu alus laikomas nestipriu alkoholiniu gėrimu, jis negali padaryti sveikatai jokios žalos. Toks teiginys yra visiškai neteisingas ir netgi absurdiškas. Aluje spirito iš tiesų nėra labai daug, tačiau tai dar visiškai nereiškia, kad šis gėrimas yra visiškai saugus vartoti. Aluje be etilo spirito taip pat yra ir augalinių estrogenų. Nors jie ir augalinės kilmės, organizmą veikia lygiai taip pat, kaip ir gyvuliniai. Jie neutralizuoja testosterono poveikį. Štai kodėl vyrai, kurie dažnai geria alų, labai greitai savo figūra tampa panašūs į moteris. Priklausomybę nuo alaus kai kurie narkologai netgi išskiria kaip atskirą ligą.

Alkoholis turi mažai kalorijų

Na, nelygu, ką su kuo lyginsim. Daugelis moterų skaičiuoja, kiek kalorijų suvartoja su maistu, tačiau visiškai pamiršta, kad jų turi ir gėrimai. Alus pasižymi gana didele energine verte. Kuo gėrimas stipresnis, tuo ji didesnė. Didžiausi yra degtinės rodikliai: ji maistinės vertės neturi, o kaloringa tik dėl spirito. Prieš gerdami pamąstykite ne tik apie savo sveikatą, bet taip pat ir apie figūrą.

Reikia ne užsigerti, o užkąsti

Daugelis iš mūsų mano, kad stiprų gėrimą reikia kuo nors užkąsti, o užsigerti negalima jokiu būdu. Tačiau šis teiginys nėra visiškai teisingas. Čia reikia patikslinti, kokie užkandžiai turimi omenyje – karšti ar šalti. Šaltas maistas silpnai neutralizuoja spiritą, tad jis gana greitai patenka į kraują. Lygiai tas pats nutinka, kai žmogus užsigeria alkoholiu, todėl šiuo atžvilgiu sultys ir kompotai atsiduria greta vaisių ir daržovių salotų.

Visai kitaip veikia karšti ir riebūs patiekalai, pavyzdžiui, sriubos ir troškiniai. Jie kliudo įsisavinti etanolį, tad apgirstama lėčiau.

Su alkoholio vartojimu ir jo poveikiu susiję labai daug mitų, todėl mūsų dienomis šis „nepastebimas“ nuodas vis labiau skinasi kelią į mūsų gyvenimą ir gadina sveikatą.