Šokiruojančios žmogaus galimybės

Iš komos - po 19 metų

Istorijos apie tai, kaip iš komos pabundama po daugybės metų, nėra visiškai retos. Bet tokie atvejai visada patraukia dėmesį, juk žmogus tarsi persikelia laike. Taip atsitiko lenkui darbininkui, kuris be sąmonės išbuvo 19 metų. Istorija prasidėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kai šalyje viešpatavo komunistinis režimas. Geležinkelininkas Janas Gžebskis (Jan Grzebski) darbe patyrė sunkią galvos traumą. Jis pateko į ligoninę, kurios gydytojai artimiesiems pranešė liūdną žinią: be traumos, Janas sirgo smegenų vėžiu. Vyras nugrimzdo į komą. Gydytojų manymu, jis negalėjo gyventi ilgiau kaip trejus metus. Tačiau Jano šeima tikėjo, kad jis atsigaus. Ligonis buvo apgaubtas rūpesčio, gavo viską, ko reikėjo išgyventi. Istorija baigėsi stebėtinai - 2007 m. balandžio 12 d. ponas Gžebskis atsibudo po 19 komos metų! Gydytojai tik skėsčiojo rankomis. Pasaulis aplinkui visiškai pasikeitė. Kokia buvo darbininko nuostaba sužinojus, kad komunizmo nebėra jau 18 metų, o namuose jo laukia 11 anūkų. Janas sakė: „Šiandien mane stebina tai, kad visi tie žmonės, kurie vaikšto aplinkui su mobiliaisiais telefonais, nuolatos kuo nors skundžiasi. O štai man nėra kuo skųstis.“ Toks pareiškimas yra vertingas priminimas visiems tiems, kurie yra nepatenkinti gyvenimu. Deja, dažnai nevertiname paprasčiausių gyvenimo dalykų tol, kol jų netenkame.

Vaikai, turintys vilkolakio sindromą

Indas berniukas Pritviradžas ir mergaitė iš Tailando Supatra, kaip ir visi pasaulio vaikai, mėgsta žaisti ir plaukioti, piešti ir valgyti ledus. Bet nuo bendraamžių jie skiriasi keista įgimta liga - hipertrichoze, dar vadinama vilkolakio sindromu. Ši baisi liga yra gana reta, nuo 1638 m. užfiksuota vos 50 jos atvejų. Vaikus kamuoja nekontroliuojamas plaukų augimas, stori kaip gyvūnų kailis plaukai dengia jų galvas ir viršutinę kūno dalį. Mokslas negali paaiškinti tokios anomalijos.

Kritimas iš 47 aukšto

Laikraštis „New York Daily News“ papasakojo, kad 2007 m. gruodžio 7 d. Alsidesas Morenas (Alcides Moreno) su broliu Edgaru, stovėdami ant platformos, valė vieno iš miesto dangoraižių langus. Staiga konstrukcija lūžo ir jie krito iš 47 aukšto aukščio. Edgaras žuvo vietoje, o štai Alsidesui pavyko išgyventi. Jam buvo atlikta mažiausiai 16 operacijų: krisdamas pacientas susilaužė šonkaulius, abi kojas ir dešinę ranką, stipriai susižalojo stuburą. Medikai jo išgijimą vadina ne kitaip kaip stebuklingu.

Alergija vandeniui

Vanduo yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Mes maudomės vonioje, valome dantis, tvarkome namus ar tiesiog malšiname troškulį. Žmonės tiesiog negali gyventi be vandens. Norite - tikėkite, norite - ne, bet kai kuriuos žmones kamuoja reta alergijos forma, žinoma kaip „vandens dilgėlinė“ arba „vandens niežulys“. Tai alerginė reakcija į vandenį. Pasaulyje žinoma ne daugiau kaip 40 tokių atvejų. Pavyzdys gali būti 21 metų australė Ešli Moris (Ashley Morris) ir 23 metų anglė Mikaela Daton (Michaela Dutton). Merginas kamuoja retos formos alergija - vandens dilgėlinė. Ant kūno patekus vandeniui, tose vietose susidaro niežtinčios raudonos dėmės, juostos, paburkimai ir pūslės. Dušas abiem merginoms yra skausminga kankynė. Mikaela negali gerti vandens, kavos ar arbatos, net valgyti vaisių. Šie produktai sukelia peršėjimą, odos bėrimą, o gerklė ištinsta. Ešli taip pat stengiasi kiek įmanydama vengti kontakto su vandeniu - ji negali sportuoti ir vengia bet kokio fizinio krūvio, dėl kurio suprakaituotų. Vandens dilgėlinė yra toks retas susirgimas, kad medikai net negali gerai išsiaiškinti jo mechanizmo.

Nemieganti šeima

FFI (Fatal Familial Insomnia) - reta genetinė liga. Ja sergantieji nuolatos stengiasi užmigti, bet negali to padaryti. Liga atima ne tik miegą, bet ir protą. 29 metų Šeril Dinges (Cheryl Dinges) yra viena iš šeimos, sergančios tokiu retu sindromu, narių. Visi jos artimieji turi FFI geną. Pasaulyje žinoma apie 40 tokių šeimų. Fatališka šeimyninė nemiga jau nuvarė į kapus mergaitės motiną, senelį ir dėdę. Pati Šeril atsisako tikrintis, nors viena jos sesuo ir nepaveldėjo lemtingojo geno. FFI prasideda nuo lengvų spazmų, panikos priepuolių ir miego sutrikimų. Laikui bėgant ligonius ima kamuoti haliucinacijos ir jie visai nebeužmiega. Galų gale pacientai išsikrausto iš proto ir miršta.

Vaikai drugeliai

Liūdna Saros ir Džošua Termondų istorija prasidėjo, kai gydytojai broliui ir seseriai nustatė retą genetinę ligą Epidermolysis bullosa. Jai būdingos ne tik pūslės ant viso kūno, bet ir nepaprastas odos jautrumas. Erozijos ir pūslės atsiranda dėl to, kad odoje trūksta tam tikro baltymo, kuris yra atsakingas už audinių tvirtumą. Oda tampa jautri kaip drugelio sparnai, mažiausias spaudimas gali sukelti skausmingas žaizdas, todėl tokie vaikai gyvena nuolatos jausdami skausmą. Džošua serga viena sunkiausių EB formų. Jo sesuo mirė 2009 m. sulaukusi 20 metų. Medicinos tyrimai rodo, kad žmonės su EB gyvena vidutiniškai 30 metų, ilgiausiai yra gyvenę 40 metų. Norint užkirsti kelią infekcijoms, tokie vaikai yra priversti nešioti specialius raiščius. Šiuo metu jokių vaistų nuo EB nėra. Šie vaikai niekada nesužino, kaip puiku yra bėgioti, plaukioti arba šokinėti.

118 dienų be širdies

Žana Simons iš Pietų Karolinos yra gyvas medicinos stebuklas. Mergaitė apie keturis mėnesius gyveno be širdies, laukdama donoro organo. Kraujo cirkuliaciją organizme palaikė tik du siurbliai.

Mumijos gimimas

Zachra Abutalib (Zahra Aboutalib) iš Maroko pagimdė pusę amžiaus nešiotą vaiką. Ši šokiruojanti istorija prasidėjo 1955 m., kai Zachrai atėjo metas gimdyti. Ligoninėje po apžiūros jai buvo pasiūlyta daryti Cezario pjūvį. Bet pamačiusi, kad po sunkios operacijos mirė palatos kaimynė, moteris atsisakė medikų pagalbos ir nutarė gimdyti pati. Zachra buvo nuvežta atgal į kaimelį už Kasablankos. Netrukus skausmai liovėsi, o vaikas nustojo judėti. Moteris nutarė, kad kūdikis „užmigo“. Mums toks požiūris gali pasirodyti absurdiškas, bet Maroke gyvuoja prietaras, kad „miegantys vaikai“ gali gyventi moters pilve, gindami jos garbę. Kai moteris sulaukė 75-erių, ją vėl ėmė kankinti skausmai. Ultragarso tyrimo metu buvo nustatyta, kad jos „miegantis vaikas“ iš tiesų yra negimdinio nėštumo atvejis. Stebėtina net ne tai, kaip Zachra liko gyva, o tai, kad negyvą vaisių organizmas priėmė kaip kitą organą. 5 valandas trukusios operacijos metu gydytojai išėmė jau sukalkėjusį vaisių, kuris svėrė daugiau nei du kilogramus, o jo ilgis siekė apie 40 cm. Negimusių kūdikių suakmenėjimas yra nepaprastai retas reiškinys. Anglijos Karališkoji medicinos draugija registravo iš viso tik 290 tokių atvejų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“