Slaptas kačių gyvenimas: ką veikia mūsų augintiniai, likę vieni

Bandydami pažvelgti į slaptą kačių gyvenimą, mokslininkai pasitelkė 60 kačių savininkų iš Džordžijos valstijos Atėnų miesto. Kiekvienas šeimininkas kas rytą savo katei užsegdavo antkaklį su mažyte vaizdo kamera ir ją išleisdavo į lauką, o vakare nuimdavo kamerą ir nufilmuotą medžiagą perkeldavo į kompiuterį.

Kiekvienos katės veikla buvo stebima 10 dienų. Katės ne namuose kasdien praleisdavo po 4-6 valandas. Tyrinėtojai bendradarbiavo su televizijos kanalo „National Geographic“ specialistų grupe, kuri kuria mažytes mobiliąsias duomenų rinkimo sistemas gyvūnų elgesiui tyrinėti. Pasak Grego Maršalo (Greg Marshall) iš National Geographic, kačių kameros buvo mažiausios iš visų, kokias jie buvo sukūrę iki tol.

Pasirodė, kad katės, kurios yra išleidžiamos į lauką, daugiausia medžioja, bastosi po šiukšlynus ir neretai gyvena dviejuose namuose. Paaiškėjo, kad kiekvieną savaitę apie trečdalis naminių kačių sunaikina vidutiniškai po du smulkius gyvūnėlius.

Driežai, gyvatės ir varlės sudaro 41 proc. sumedžiotų gyvūnų, žinduoliai, pvz., burundukai ir lauko pelės - 21 proc., vabzdžiai ir kirminai - 20 proc., o paukščiai - 12. Jei skaičiuosime, kad JAV yra 74 mln. naminių kačių, jų plėšikavimas - viena iš priežasčių, dėl kurios kas trečia paukščių rūšis Amerikoje nyksta, sako nekomercinės gamtos apsaugos organizacijos „American Bird Conservancy“ prezidentas Džordžas Fenvikas (George Fenwick). Nors galbūt tai numatė evoliucija?

Po sėkmingos medžioklės 30 proc. kačių suėsdavo grobį, 49 proc. su auka truputį pažaisdavo ir ją numesdavo, o 21 proc. trofėjus parnešdavo namo, norėdamos „nudžiuginti“ šeimininkus ir parodyti, kad „duoną valgo ne veltui“.

Be to, kad ir kaip gerai buvo išauklėtos katės (šeimininkų manymu), jos elgdavosi kaip tikri marginalai: bėgdavo per gatvę tiesiai priešais atvažiuojančias mašinas, landžiodavo po purvynus bei ėsdavo visokiausias atliekas. Bet ir tai dar ne blogiausia.

Paaiškėjo, kad kai kurios katės gyvena „per dvi šeimas“. Katės gali nuolatos maitintis ne tik savo, bet ir svetimuose namuose arba net kai kada likti juose nakvoti. Būna, kad katę kažkas tiesiog šeria.

Bet būna ir taip, kad ir vieni, ir kiti šeimininkai yra įsitikinę, jog jie katei - vieninteliai. Gudrios ir klastingos būtybės elgiasi lygiai taip pat kaip vyrai mergišiai, kurie be oficialios šeimos įsitaiso dar ir antrąją, neoficialią.

Kaip demaskuoti tokias „išdavikes“? Labai paprastai - jeigu katė ilgam prapuola, vis neateina namo nakvoti, o pasirodžiusi visai neatrodo sulysusi ar aptriušusi, visai tikėtina, kad ji turi dar vienus šeimininkus! Todėl visai neprošal augintinei įtaisyti antkaklį su šeimininkų adresu ir kitomis koordinatėmis. Tegu būna aišku, kad katė - būtent jūsų, o ne dar kieno nors! Žinoma, ant gyvūno, kurį laikėte savu, kaklo rasti antkaklį su svetimais duomenimis taip pat yra nelabai malonu...

Įdomu, o ką veikia katės, kurios į lauką nėra išleidžiamos? Pasirodė, kad dauguma kačių, kai jų nemato žmonės, miega, prausiasi arba žiūri pro langą. Dėmesio vertas faktas: kai namuose nėra šeimininkų, katės elgiasi ramiau negu prie jų.

Paprastai įvairius „chuliganiškus“ išsišokimus, pvz., braižo baldus, drasko tapetus ar daužo indus, katės dažniausiai padaro šalia žmonių. O nučiupti ant stalo netyčia paliktą dešros gabalą žmonių nebuvimas netrukdo: progos paėsti katė niekada nepraleis.

Katės kelia pavojų ne tik aplinkiniam pasauliui, bet ir sau. Tyrimo dalyviai pamatė, kaip rizikingai jos elgiasi bėgdamos per kelią (45 proc.), ėsdamos ir lakdamos tai, ką rado (25 proc.), šniukštinėdamos po lietaus kanalizacijos kolektorius (20 proc.) ir lįsdamos į tokias ertmes, kuriose gali įstrigti. Katinai rizikingai elgiasi dažniau už kates, o vyresnės katės būna atsargesnės už jaunas.