Skubant į rugpjūčio glėbį

Regėjome visokios vasaros, mūsų neišgąsdino besitrankantys griaustiniai ir blyksintys žaibai ar lietūs. Juk tai taip vasariška... Tiesa, kai kas jau po antrojo lietaus ėmė kalbėti apie didelius potvynius. Nesistebėkite - taip kalba tie, kurie ką tik šnekėjo apie nepakeliamą karštį ir sausrą...

Nėra „pavyzdinės“ vasaros aprašo - net ir mūsų įsivaizdavimuose ji gali būti skirtinga. Todėl vargu ar pavyktų susitarti ir visiems vienu žodžiu pasakyti, kokia buvo ši vasara. Iš tikro, ji labai vasariška, šilta, skaidri, o po lietų - dar ir žalia, vešli. Žaluma ir drėgmė vėl maistu aprūpina gyvūnus. O staigūs lietaus ir šilumos (kaitros) pasikeitimai skatina vabzdžių naujų kartų ritimąsi. Jis labai įspūdingas, ir nors kai kas kasmet vykstantį reiškinį bando vadinti gamtos kataklizmu, į jį derėtų žiūrėti daug paprasčiau. Kas gamtoje įvyksta?

Štai prieš keletą dienų Vilniuje po lietaus staiga ėmė skraidyti skruzdėlės - stambios patelės ir mažesni patinėliai. Ore vyksta jų „santuoka“, o po to apvaisintos patelės skrenda ieškodamos vietos naujiems namams. Jos turės pradėti kurti skruzdėlyną, dės kiaušinėlius, rūpinsis savo palikuonimis. Tik tada, kai jų bus daug ir skruzdėlės darbininkės perims visą triūsą, motinos dės kiaušinėlius. Beje, skraido tik lytiniai individai, o darbininkės to jausmo niekada nepatiria. Panašiai visai neseniai visus nustebino prie Neries ir kitų upių naktį pakilę lašalų (arba viendienių) pulkai. Vos išsiritę, ore jie šoka savo šokius, linguoja, plazda. Susiporavę iš karto į vandenį deda kiaušinėlius ir iškeliauja nebūtin. Toks trumpas suaugėlio gyvenimas labai tikslingas (pratęsti giminę) ir asketiškas - jie nesimaitina, neturi kitų funkcijų. Ant vandens krintantys lašalai yra puikus maistas žuvims - tokiomis dienomis jos šurmuliuoja paviršiuje ir renka vabzdžius.

Ar verta sakyti, kad ore skraidančios skruzdėlės daugelio sutinkamos su regimu siaubu. Štai vairuotojai klausia, o šie „bjaurūs padarai“ nesugadins jų brangenybių (čia jie turi omenyje savo automobilius) lakuotų paviršių, mamos teiraujasi - ar jie nepavojingi vaikams. Ar ne paprasčiau būtų nors į vieną tokį vabzdelį pažiūrėti iš arčiau ir atsakymai būtų, kaip sako, „ant delno“...

Ką tik šventėme šventą Oną. Seniau tai buvo javapjūtės pradžia. Gali būti, kad ir dabar kai kur jau bus pradėti kirsti ankstyvieji kviečiai. Javų pjūtis yra kitokios vasaros ženklas. Mes tą įvertiname savaip. Tačiau (ar matėte?) ant laidų laukuose tupi virtinės karvelių keršulių, kurie tikisi rasti pabirusių grūdų. To paties čia dienomis atskris gervės, vakarais - didžiosios antys. O gandrai ražienose taip pat ieškos lesalo. Tik kitokio - žiogų, pelių ir pelėnų, varlių. Dabar pamatome, kad gandrų lizduose jaunikliai auga šiek tiek skirtingai - vienur jie jau tikrai dideli, pasiruošę skristi, kitur dar tik mankštinantys sparnus. Po savaitės lizdai jau turėtų tuštėti. O rugpjūčio vidury, apie Žolinę, gandrai išskrenda.

Kol kas dar liepa. Žalia, šilta, drėgna, nokinanti vaisius ir auginanti grybus. Pats atostogų metas, todėl tokie orai ir tokie gamtos vaizdai bei turtai yra geriausia, ko galima laukti iš vasaros.