Sintetinė mėsa bus kasdienybė - tvirtina mokslininkas

Kad tai įmanoma, mokslininkas įrodė jau prieš pusantrų metų, kai iš raumenų ląstelių, paimtų iš gyvo galvijo, „išaugino“ mėsainį. Tiesa, toks „patiekalas“ kainavo 325 tūkst. dolerių.

Pirmąjį mėsainį „nupirko“ (tiksliau, jo auginimą finansiškai parėmė) vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas. Kaip šis mėsainis buvo „pagamintas“? Mastrichto universiteto fiziologas dr. Markas Postas iš karvių kamieninių ląstelių per tris mėnesius išaugino 20 tūkst. raumenų skaidulų. Šios skaidulos buvo rankiniu būdu atrinktos iš mitybinių terpių ir suspaustos į mėsainį.

- Kaip kilo idėja mėgintuvėlyje užauginti mėsą? Koks buvo jūsų tikslas?

- Šita idėja iš tikrųjų yra sena. Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) ją aprašė dar 1932-aisiais. Aš ją plėtoti pradėjau atsitiktinai, kai sutikau žmonių, kurie jau buvo pradėję šį projektą. Programos vadovas sirgo. 92 metų vyras buvo tiesiog apsėstas šia idėja. Kai mes ja pradėjome domėtis, įsitikinome, kad ji tikrai gera.

- Išduokite, koks buvo pirmojo mėgintuvėlyje išauginto mėsainio skonis? Ar tam, kas pirmas jo paragavo, neteko spjaudytis?

- Na, ragavusieji suprato, kad tai yra mėsa. Kad tai daug geresnė mėsa nei bet kurie kiti mėsos pakaitalai. Taigi tai buvo pozityvus dalykas. Aišku, mėsa buvo šiek tiek sausoka. Austrė, kuri jos ragavo, sakė, kad joje trūko druskos, bet, žinoma, tai labiau skonio reikalas.

- Kodėl manote, kad šitas išradimas pakeis požiūrį į mėsos vartojimą pasaulyje?

- Aš tikrai manau, kad taip bus. Po 40 metų mes žiūrėsime į šitą amžių kaip į kažkokį barbarų amžių, kai žmonės dėl mėsos skerdė gyvūnus. Manau, atsiradus mėsos alternatyvų, žmonijos požiūris tikrai pasikeis. Į gyvūnus nebebus žiūrima kaip į maisto šaltinį. Po 40 metų mes žiūrėsime ir stebėsimės, kaip galėjome valgyti mėsą ir žudyti gyvūnus, kai buvo kitų alternatyvų.

- Kaip tokią ateitį įsivaizduojate? Veiks gamyklos, kuriose mėgintuvėliuose bus „auginama“ mėsa?

- Nemanau, kad tai bus daroma kiekvienoje gamykloje. Jūs galite sukurti tam tikrą mechanizmą ir savo virtuvėje namuose ar kažkokiame bendruomeninio tipo pastate. Aš manau, kad taip, kaip dabar ūkiuose yra auginami galvijai, taip bus galima „auginti“ dirbtinę mėsą. Viskas yra įmanoma, tai tik laiko klausimas.

- Ar tokia mėsa apskritai yra saugi? Nejaugi nėra jokių neigiamų efektų?

- Manau, kad gyvos mėsos valgymas taip pat turi neigiamų aspektų. Klausimas, kas jų turi daugiau. Žinoma, kad mūsų, žengiančių į tokią ateitį, laukia daug mokslo tyrimų, ar tai saugu, kokį poveikį tai turi žmogui.

- Žmonėms šiandien ir genetiškai modifikuotas maistas nekelia didelio pasitikėjimo. Manote, kad dirbtinė mėsa taps priimtina?

- Reikėtų aiškiai pasakyti: kad šita technologija nėra tas pats, kas genetiškai modifikuotas maistas. „Išaugindami“ mėsą mes naudojame tas pačias ląsteles, mes jų nekeičiame. Tai nėra genetinė modifikacija.

- Jūsų „išaugintas“ mėsainis kainavo viso labo 300 tūkst. dolerių. Ar įmanoma tokios mėsos gamybos kainą sumažinti tiek, kad ji taptų įperkama daugeliui žmonių?

- Manau, kad taip. Tas pirmasis mėsainis buvo išties beprotiškai brangus. Tai buvo koncepcijos įrodymas. Mes apskaičiavome, kad kainą galima sumažinti iki 65 dolerių už kilogramą. Žinoma, ir tai yra didelė kaina.

Tačiau tokia situacija yra esant dabartinėms technologijoms, o, kaip žinome, jos tobulėja. Manau, kuo sparčiau jos tobulės, tuo labiau mažės ir kaina. Galų gale gamybos kaina bus tokia pat kaip ir įprastos jautienos. Juolab kad įprastos jautienos kaina tikrai kils.