Šią vasarą Žemė liepsnoja nuo karščio: kas lemia temperatūros rekordus visame pasaulyje?

Duomenys atskleidė tikrąjį karščio bangos mastą, kuris paskatino ypač šiltus orus skirtingose pasaulio pusėse.

Šią savaitę Anglijoje fiksuotas 33 °C karštis, o Švediją alina karščiausia vasara per ištisą šimtmetį. Pietinėje Kalifornijoje termometrų stulpeliai pasiekė 38 °C, o Saudo Arabijoje karštis siekia net 46 °C, informuoja Dailymail.co.uk.

Dėl rekordines aukštumas pasiekusios temperatūros Japonijoje jau mirė mažiausiai 65 žmonės, o 22 000 buvo hospitalizuoti dėl patirto karščio smūgio. Sostinėje Tokijuje temperatūra šoktelėjo net iki 41,1 °C.

Kas dėl to kaltas?

Karščio banga prasidėjo dar praėjusį mėnesį ir, kaip prognozuojama, tęsis iki pat rugpjūčio pabaigos. Ekspertų teigimu, ją sukėlė išsilaikančios aukšto slėgio zonos.

Pastovios aukšto slėgio zonos visame pasaulyje neleidžia oro masėms judėti Rytų link.

Tokį oro frontų paralyžiavimą paskatina neįprastai lėta atmosferos sraujymė, aukštos Atlanto vandenyno temperatūros ir dėl klimato kaitos nepaliaujamai kylančios temperatūros.

Ši galinga kombinacija pasmerkė šiaurinį planetos pusrutulį besitęsiančiam intensyviam karščiui, teigia mokslininkai.

Anot meteorologų, aukštas slėgis reiškia, kad audros, su kuriomis kartais susidurdavome šiuo metų laiku, yra nukreipiamos gerokai šiauriau, link Islandijos.

Aukšto slėgio sistema yra neįprastai atkakli ir virš Europos apsistojo nuo pat pavasario.

Remiantis moderniausiais kompiuteriniais modeliais, esminė šio karščio, kuris prasidėjo vėlyvą birželio mėnesį ir tęsiasi iki pat liepos pabaigos bei rugpjūčio, priežastis yra kelių meteorologinių fenomenų kombinacija, susidariusi vienu metu.

Aukšto slėgio periodai juda periodiniais ciklais per Žemę ir lemia, kad oro temperatūra pakyla gerokai virš vidutinės. Visgi toks slėgis retai kada užsilaiko ilgesnį laiką ir tokiame dideliame planetos plote.

Dalis priežasties, dėl ko ši slėgio zona užsilaikė taip ilgai, yra silpna atmosferinė sraujymė – stiprių vėjų kolona, esanti maždaug 8–11 km aukštyje virš Žemės paviršiaus, kuri varinėja orų mases aplink planetą.

Per ilgą laiką sraujymė susiformuoja dėl temperatūrų skirtumų tarp šiaurinio ir pietinio pusrutulių, o jos susilpnėjimas lemia nusistovėjusias oro sąlygas, dėl ko temperatūros nekinta ištisas dienas ar net savaites.

Atmosferinė sraujymė, su kuria susiduriame šiuo metu, yra ekstremaliai silpna, o tai reiškia, kad aukšto slėgio zonos, kurios susiformavo virš šiaurinio pusrutulio teritorijų, užtrunka gerokai ilgiau, kol pajuda, teigia ekspertai.

Atmosferinės sraujymės yra kompleksinis fenomenų mišinys, kuris vasaros mėnesiais tampa išskirtinai silpnas. Taip nutinka dėl to, kad tuo metu esama tik labai nedidelio temperatūrų skirtumo tarp šiaurinių ir pietinių regionų, vienoje ir kitoje sraujymės pusėje.

Prie orų sumaišties prisideda ir klimato kaita

Tačiau dėl pastarosios karščio bangos negalima kaltinti vien susilpnėjusios atmosferinės sraujymės, nes prie to prisideda ir klimato kaita.

2003 m. Europos karščio bangos tikimybė buvo daugiau nei dviguba būtent dėl klimato kaitos, o klimato modelių pateiktos prognozės, jog karščio bangos vis dažnės, tampa realybe tiesiog prieš mūsų akis.

Visgi dar nėra aišku, kaip klimato kaita veikia atmosferinę sraujymę, dėl kurios suformuotų sąlygų aukšto slėgio zona laikosi į vakarus nuo Didžiosios Britanijos ir lemia karštus bei sausus orus.

Kitas svarbus faktorius yra didžiuliai jūros paviršiaus temperatūrų pasikeitimai Šiaurės Atlante, teigia mokslininkai.

Praeityje jau būta panašių įvykių

Tyrėjai teigia, jog ši situacija yra labai panaši į tą, su kuria žmonija susidūrė 1976 m. Tada Atlante vyravo panašios vandenyno temperatūros bei nekintanti atmosferinė sraujymė, todėl ilgą laiką didžiuliai regionų plotai buvo pakliuvę į aukšto slėgio įtakos zoną.

Tais metais buvo fiksuota viena karščiausių ir sausiausių XX a. vasarų.

Šiais metais stebimi išskirtiniai temperatūrų šuoliai, kurie smogė šiauriniam planetos pusrutuliui.

Kas sukelia visuotinę 2018-ųjų vasaros karščio bangą?

1. Klimato kaita

Pasauliniu mastu temperatūros kyla dėl deginamo iškastinio kuro ir didėjančios atmosferinio anglies dioksido koncentracijos. Visuotinis temperatūrų kilimas reiškia, kad karščio bangos tampa ekstremalesnės.

Per kelerius pastaruosius metus kelios rekordus laužančios temperatūros buvo fiksuotos Europoje, pavyzdžiui, per 2015 ir 2017 m. karščio bangas. Neįprastai aukštos vasaros temperatūros taip pat fiksuotos ir kitose pasaulio vietovėse, pavyzdžiui, Kanadoje bei Japonijoje.

2. Šiaurės Atlanto vandenyno temperatūros

Virš Šiaurės Atlanto vandenyno vyraujančios temperatūros gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant atmosferinės sraujymės poziciją, kuri turi didelės įtakos orams, su kuriais susiduriame Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

Šią vasarą stebėtos santykinai šiltos šiaurinio Atlanto vandenyno temperatūros subtropikuose ir šaltos vandenyno temperatūros Grenlandijos pietuose. Manoma, kai tai lemia aukšto slėgio zonas virš Europos, kurios nustumia atmosferinę sraujymę toliau šiaurės kryptimi.

3. La Nina

Kas kelerius metus vandenyno temperatūros tropiniame Ramiajame vandenyne svyruoja tarp santykinai šiltų (El Nino) ir vėsių (La Nina).

Nuo praėjusių metų spalio tropiniame Ramiajame vandenyne įsivyravo La Ninos fazė. Šis fenomenas kartais yra siejamas su šaltomis žiemoms virš šiaurės vakarinės Europos (pavyzdžiui, 2010–2011 m. žiema arba šių metų kovo mėnesio šaltis).

Visgi šiais metais La Nina ėmė silpnėti apie balandžio mėnesį ir visiškai pradingo dar birželį, kai Jungtinėje Karalystėje prasidėjo sausų orų periodas.

4. Tokie yra orai

Viršuje nurodyti faktoriai gali prisidėti prie to, su kokiais orais šiuo metu susiduriama, tačiau prie to prisideda ir paprasčiausia (ne)sėkmė.

Šios vasaros karštus ir sausus orus iš dalies lemia Šiaurės Atlanto vandenyno temperatūrų, klimato kaitos ir orų kombinacija. Labai gali būti, kad šių metų vasara pasirodys besanti tokia pat karšta ir sausa, kaip ekstremalioji 1976 m. vasara.