Implantai – tai geležiniai sraigtukai, kurie galbūt pritvirtindavo gumą, laikančią dantį vietoje. Jie buvo surasti vienų griaučių burnoje keltų kapavietėje Prancūzijoje.
„Nors dar nėra aišku, iš ko netikras dantis pagamintas, jo paskirtis buvo pagražinti savininko šypseną“, - sakė Gijomas Segiunas (Guillaume Seguin), Prancūzijos archeologas ir tyrimo bendraautoris.
„Rastas implantas buvo priekinio danties, vienas labiausiai matomų besišypsant, todėl galima manyti, kad jo paskirtis buvo estetinė“, - pasakojo archeologas.
Dantys senovėje
Prarastų dantų keitimas nebuvo naujiena. Alžyre radus 7000 metų senumo kaukolę, tyrimai parodė, kad dantys buvo formuojami iš kaulų. Per kitus žemės kasinėjimus Egipte rasti 5500 metų senumo griaučiai su pakeistu priekiniu dantimi, pagamintu iš jūros kriauklės.
Šie senoviniai dantys taip pat galėjo būti implantuoti po mirties, teigia mokslininkai. Egiptiečiai tikėjo, kad jie naudos kūnus pomirtiniame gyvenime, todėl kai kurie norėjo pradėti naują gyvenimą su pilna burna dantų.
Rašyti komentarą