Sekso ekskursija po pasaulį (2)

Lotynų Amerikos papročiai visada traukė tiek seksologų, tiek kitų tyrinėtojų dėmesį. Išnykusios tautos - majai ir actekai - čia paliko savo pėdsaką. Dabar jau žinome, kad senosiose gentyse egzistavo tiek monogaminiai, tiek poligaminiai ryšiai. Daug kur klestėjo matriarchatas.
Lytinis subrendimas čia buvo pažymimas įvairiausiomis ceremonijomis: galvos skutimu, auskarų vėrimu, tatuiruotėmis ir išdeginimais kūne, klitorio pašalinimu. Jaunuolius dažnai atiduodavo vyresnių moterų globai, kad šios išmokytų meilės meno.
Indėnai didesnį dėmesį skyrė pačiam lytiniam aktui, glamonės būdavo labai trumpos - jas vadino nereikalingomis. Apie seksą buvo kalbama labai atvirai, vyresnieji savo patirtį perduodavo jaunimui.
Lygiai taip pat laisvai buvo keičiamasi partneriais, vienos poros stebėdavo kitas. Jau tada egzistavo žyniai, duodantys įžadus niekada nesituokti, tačiau apie nesantuokinius ryšius čia nebuvo nepasakyta.
Įvairiausių nukrypimų indėnai turėdavo kur kas daugiau nei afrikiečiai. Pavyzdžiui, senovės inkai toleruodavo ir plačiai praktikuodavo homoseksualizmą, lesbietinius santykius, čia niekas nedrausdavo kraujomaišos ir netgi nesibjaurėdavo zoofilija.
Indėnų požiūrį, kad seksas yra pati didžiausia vertybė, perėmė ir naujai susiformavusios tautos: meksikiečiai, brazilai, kolumbiečiai. Tiek anksčiau, tiek ir dabar į vyro neištikimybę čia žiūrima pakančiau nei į moterų. Tačiau iki šių dienų Lotynų Amerikoje yra išlikę genčių, kur už neištikimybę baudžiama labai griežtai - kartais netgi mirties bausme. Dabar turtingieji meksikiečiai, kolumbiečiai labai dažnai turi po dvi moteris - žmoną ir meilužę. Tačiau tokia dvipatystė yra slepiama, lygiai kaip ir ikivedybiniai ryšiai. Krikščioniškoje Meksikoje laikoma didele garbe, jei ištekanti jaunoji yra dar nekalta.

Europoje - sekso draudimai

Senoji Europa turi pačias įdomiausias seksualines tradicijas. Čia labiau nei kur kitur persipina kontrastai. Galbūt tai yra dėl to, kad seksualinė kultūra nuėjo ilgą kelią, siekiantį senovės Graikiją ir Romą. Senovės Graikijoje buvo apdainuojamas seksualinis rojus, didžiulis dėmesys buvo skiriamas kūnui, gracijai, sielos ir dvasios harmonijai. Nuogumu buvo grožimasi.
Tačiau visur ir visada buvo "davatkų". Epikūrininkai jau tais laikais seksą laikė blogiu. Netgi santuokinį seksą jie laikė esant reikalingu tik giminės pratęsimui. Tačiau palaipsniui, įsigalint Naujojo Testamento autoritetui, buvo reabilituotas bent jau sutuoktinių seksas.
Nuo XI a. Prancūzijoje atsirado romantiškosios meilės sąvoka, damos garbinimas. Tačiau jau XIV a. toje pačioje Prancūzijoje atsirdo ir besiplakančiųjų sekta, kurią galima laikyti sadomazochizmo pradžia.
Dar prieštaringesni buvo Viduramžiai. Krikščioniška moralė rekomendavo sutuoktiniams (apie meilužius net nekalbama) susilaikyti trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais, pasninkų metu, 90 dienų iki gimdymo ir 40 - po jo. Tačiau kuo davatkiškesni įstatymai, tuo dažniau jie būna laužomi. Renesanso laikotarpiu Europą apėmė sifilio epidemija. Net Liuteris, kviečiantis gyventi asketiškai, negalėjo sulaikyti seksualinio siautėjimo. Bažnytinis susirinkimas XVI a. pripažino santuokinį seksą kaip vienintelį galimą. Tokio požiūrio buvo bandoma laikytis beveik iki XX a. pabaigos. Buvo uždraustas "Dekameronas", duotos pastabos Mikelandželui.

Prancūzijoje laisviausi papročiai

Šiuolaikinėje europietiškoje kultūroje seksas vertinamas taip pat įvairiai: nuo garbinimo iki kraštutinio teisimo. Ko gero, pati laisviausia šiuo požiūriu yra Prancūzija - ne veltui ši šalis laikoma meilės tėvyne. Prancūzai labai laisvi ir aistringi. Apklausos rodo, kad beveik pusė prancūzų yra dalyvavę meilės orgijose, užsiiminėjo grupiniu seksu. Keistis partneriais čia labai populiaru, smarkiai paplitę nesantuokiniai ryšiai. Populiariame anekdote sakoma, kad prancūzų šeimą sudaro vyras, žmona ir šeimos draugas. Įdomu tai, kad šios šalies žmonės pakantūs sutuoktinio meilužėms (-iams). Prancūzijoje santykiauti pradedama gan anksti - vidurkis siekia 16 metų. Mylisi prancūzai dažniau nei daugelis kitų tautų - vidutiniškai maždaug 10 - 11 kartų per mėnesį (nepamirškime, kad į šį sąrašą įtraukiami ir pensinio amžiaus prancūzai), partnerių jie taip pat turi daugiausiai - vidutiniškai per visą savo gyvenimą statistinis prancūzas yra užmezgęs maždaug 17 ilgalaikių romanų. Prancūzai labiau nei kitos tautos mėgsta oralinį seksą, pozų įvairovę.
Serbai, kroatai, bulgarai, graikai mėgsta subtilią meilę. Jie beveik nesinaudoja papildomais stimuliatoriais, mylisi lėtai, neskubėdami. Daugeliui jų nepriimtinos įmantrios pozos, nepripažįstamas netgi oralinis seksas, nes manoma mano, kad tai daro tik prostitutės. Šiose šalyse didelis dėmesys skiriamas seksualiniam švietimui. Pavyzdžiui, Rumunijoje toleruojami jaunuolių santykiai su vyresnėmis moterimis. Jų mamos pačios tuo pasirūpina ir sūnums pakloja lovą seksui su vyresnėmis kaimynėmis. Iš dalies taip yra ir todėl, kad šalyje labai stinga butų ir vaikai ilgai gyvena su tėvais, kurie labai kišasi į intymųjį gyvenimą. Susituokusios poros, norėdamos pasimylėti, dažnai ieško kitų vietų, ir populiariausia vieta meilei - automobilis.

Skandinaviškas šaltumas

Atšiaurus klimatas, moterų emancipacija lėmė, kad Skandinavijos šalyse seksas nėra itin reikšimgas. Pažiūrėjus skandinaviškus erotinius filmus ar striptizą, mums taip neatrodo: jie labai subtilūs, išmoningi. Tačiau tai - apgaulingas įspūdis. Taip yra dažniausiai dėl to, kad skandinavams reikalingi papildomi stimuliatoriai. Šiauriečiai apie jausmus beveik nekalba, yra uždari, bendrauja atsargiai. Jie mano, kad parodyti jausmus - silpnumo ženklas. Skandinavai dažnai gyvena fantazijų pasaulyje, o realybėje yra gana drovūs. Čia žmonėms patinka jaustis nepriklausomiems, todėl jie delsia registruoti santuoką. Moterys Skandinavijoje - tipiškos feministės. Daugelis jų dirba, turi nemažas pajamas, reta kuri nevairuoja automobilio, beveik niekada nevartoja kosmetikos. Pasiilgusios vyriškos šilumos, jos dažniausiai ieško vienos nakties nuotykių. Statistika rodo, kad būtent Skandinavijos šalyse daugiausia besimasturbuojančių žmonių.
Nemažai problemų yra ir Olandijoje - vyrai čia pasiilgę tikrų moterų, kurios jų neišnaudotų, dievintų savo vyrą ir juo rūpintųsi. Todėl olandai dažnai ieško svetimtaučių, kurias galėtų vesti.
Rusai taip pat nėra labai seksualūs - apklausos rodo, kad rusės retai patiria orgazmą. Rusų vyrai dažnai nesirūpina, kad moteris būtų patenkinta. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad rusai mylisi labai dažnai - tarptautinio seksologinio tyrimo duomenimis rusai mylisi vidutiniškai 122 kartų per metus. Tačiau kiekybė ne visada reiškia kokybę.