Rugpjūčio danguje sušvis beveik šimtas meteorų

Artėjant rudeniui vis dažniau keliame galvas į dangų - naktimis jame išryškėja žvaigždynų grožis ir paslaptis. Kitą savaitę Visatos dangų nutvieks vienas iš didžiausių metų astronominių įvykių - perseidų meteorų lietus, kuris bus matomas ir Lietuvoje.

Pirmadienio vakarą danguje sušvis beveik šimtas meteorų, naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute direktorė, Molėtų astronomijos observatorijos vedėja, habil. dr. Gražina Tautvaišienė. Nuo spalio laukia dar įdomesni astronominiai reiškiniai, intriguoja mokslininkė ir priduria, kad jiems pamatyti nereikės nei teleskopų ar kamerų, o tiesiog patogaus krėslo, apkloto ir termoso.

- Pranešama apie savaitgalį būsimą perseidų meteorų lietų. Kas tai per reiškinys? Kodėl jis vyksta?

- Meteorus pamatome, kai į Žemės atmosferą įskrieja kometų paliktos dulkelės. Šios dalelės gali būti nuo lengvesnių nei gramas iki keleto dešimčių gramų ir jos užsidega, nes į atmosferą įskrieja net 15-70 km/s greičiu. Priklausomai nuo dalelės dydžio ir greičio, meteorai sužimba 160-60 km aukštyje. Nuo to priklauso jų šviesis ir degimo laikas, o tuo pačiu ir per dangų nusidriekiančio šviesos brūkšnio ilgis.

Pavienius meteorus galima pamatyti visus metus, na, o kai Žemė kerta kokios nors į Saulės sistemą įskriejusios kometos orbitoje išlikusias uodegos daleles, stebime meteorų lietų. Meteorų lietaus pavadinimai dažniausiai būna susiję su žvaigždyno, kuriame yra srauto centras, arba su šalia esančios ryškios žvaigždės pavadinimu.

Iš Persėjaus žvaigždyno sklindantį perseidų srautą sukėlė maždaug 26 km skersmens Svifto-Tatlio periodinė kometa, atrasta 1862 m. Kai kometa prie Saulės vėl buvo priartėjusi 1992 m., paaiškėjo, kad jos orbitai didelę įtaką daro Jupiteris ir ji gali pavojingai priartėti prie Žemės. Ateityje pati kometa ar jos nuolaužos gali susidurti su mūsų planeta. Susidūrimo poveikis būtų daug didesnis nei tada, kai Žemėje išmirė dinozaurai. Prognozės bus tikslinamos kito kometos priartėjimo 2126 m. metu.

- Ar meteorų lietus bus matomas ir Lietuvoje? Kada ir kuriose vietose?

- Šis meteorų lietus bus gerai matomas visoje Lietuvoje ir maksimumą pasieks rugpjūčio 12 dienos vakare, kai per valandą turėtų sušvisti net apie 90 meteorų. Vienu metu gali kristi ir du ar daugiau meteorų, kai kurie gali suskilti, beskrisdami dar labiau sužibti. Tai priklauso nuo dulkelės dydžio.

- Ar reiškinį bus galima matyti plika akimi ar reikia specialios įrangos?

- Meteorų kritimai labai gerai matomi plika akimi. Reikia patogiai įsitaisyti stipriai atsilošiančioje kėdėje ar atsigulti ir dairytis po dangaus skliautą. Teleskopu meteorus stebėti daug sudėtingiau, nes negali žinoti, kokioje dangaus vietoje jis sušvis, kokio ilgio bus jo kelias. Tačiau su viso dangaus stebėjimo kameromis parinkus ilgesnį ekspozicijos laiką yra gaunamos gana gražios nuotraukos, dangus atrodo kaip sprogus fejerverkui.

- Ką dar galima įdomaus pamatyti rugpjūčio danguje?

- Bestebint meteorus, be abejo, pamatysite ir daugiau dangumi skriejančių objektų. Jei blausi "žvaigždutė" tolygiu tempu nenuskries per visą dangų - tai bus kosminis palydovas, jei beskriedama periodiškai žybsės - tai bus lėktuvas. Žemai skrendančius lėktuvus žmonės gerai pažįsta, tačiau į aukštai skrendančius reikia geriau įsižiūrėti.

Rugpjūčio mėnesį planetos matysis nelabai gerai. Venerą galima bus pamatyti vakarais tik prie pat horizonto, ten kur jis atviras. Saturnas irgi matysis vakarais tik aukščiau virš pietvakarių horizonto ties Mergelės ir Svarstyklių žvaigždynų riba. Marsas ir Jupiteris patekės tik paryčiais Dvynių žvaigždyne.

- Atskleiskite, kokie įdomesni astronominiai reiškiniai numatomi dar artimiausiais mėnesiais?

- Spalio mėnesį Lietuvoje matysis pusšešėlinis Mėnulio užtemimas. Jis prasidės naktį iš 18-osios į 19 dieną 0 val. 51 min. vietos laiku ir truks keturias valandas. Užtemimo maksimumo metu Žemės šešėlis uždengs net tris ketvirtadalius Mėnulio disko.

Nuo lapkričio mėnesio vidurio prasidės išskirtinis astronominis reiškinys - plika akimi matysime arti pro Saulę praskriejusią ir gražią uodegą užsiauginusią kometą C/2012 S1 (ISON). Ji turėtų būti tokia šviesi kaip Mėnulis ir matytis iki metų pabaigos. Su teleskopais Lietuvoje ši kometa bus stebima jau spalio mėnesį, kai pradės matytis virš horizonto. Kviečiame apsilankyti Molėtų astronomijos observatorijoje ir pažvelgti į šią neeilinę kosmoso klajūnę iš arčiau.

Na, o metus užbaigs gausiausias metų meteorų lietus - geminidai. Gruodžio 14 d. rytą jų per valandą turėtų sužibti net apie 120.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Eltos korespondentė Virginija Vervečkaitė