Rašysena išduoda žmogų

Turbūt nerasite dviejų žmonių, kurių identiška rašysena. Tai individualu, kaip ir pirštų antspaudai. Tik šie apie žmogaus charakterio ypatybes ne kažin ką gali pasakyti, o štai rašysena - beveik viską. Raštas neva atskleidžia paslaptingiausius mūsų pasąmonės kampelius ir gali nupasakoti netgi charakterį, būdingas ligas, karjeros perspektyvas ir likimą. Jau nuo XIX amžiaus bandoma įminti klausimą - kaip ir kodėl skiriasi mūsų rašysenos. „Vakaro žinioms“ apie rašymo ypatybes ir galimas hipotezes pasakojo grafologė Elona PETKELIENĖ.

Padeda įsidarbinti

Grafologijos kursas privalomas visiems, kurie studijuoja psichologiją, teisinę kriminalistiką. Toks mokslas plačiai pritaikomas tiriant nusikaltimus, kuriant įtariamojo psichofizinį portretą, užsienio šalyje šis mokslas plačiai taikomas darbinantis - pretendentas ranka pildo darbo prašymo formą, o grafologijos specialistas iš rašysenos lengvai gali nustatyti, ar kandidatas tinkamas darbui.

Jei darbas reikalauja susitelkimo į detales, atidumo, pastabumo, kruopštumo, kandidatas, rašantis didelėmis, išraiškingomis, išpūstomis, plačiomis raidėmis, pasak E. Petkelienės, čia dirbti negalės. Kruopščiam darbui, tarkim, laboratorijoje, tinkamiausias žmogus, rašantis smulkiomis, stačiomis raidėmis, tarpeliai tarp žodžių nedideli. Tačiau specialistė sako, kad toks žmogus negalėtų dirbti darbo, reikalaujančio gebėjimo pajusti žmogų ir jo nuotaikas, bendrauti kolektyve ar su klientu, nes jis - individualistas. Anot specialistės, į tokią darbo vietą drąsiai gali pretenduoti žmogus, rašantis ne mažomis, sujungtomis, nuosekliomis, 45 laipsnių pakrypusiomis į dešinę raidėmis, mat jis gali puikiai komunikuoti ir nereikalauja individualios erdvės.

Išduoda ligas

E. Petkelienė sako, kad raštas išduoda ir žmogaus emocinę būklę, stresą, susijaudinimą ar net agresiją. Toks žmogus rašo netolygiai, draskydamas popierių, stipriai spaudžia lapą.

„Išsekusią energiją, silpną imunitetą išduoda blyškus, vos vos liečiantis popierių raštas. Toks žmogus gali būti ką tik persirgęs infekcine liga, turi polinkį į įvairius darinius - spuogus, miomas, cistas, visa tai aiškiai matyti rašysenoje, ir tai ne mistika“, - patikina moteris, savo ilgo darbo praktikoje tuo jau spėjusi įsitikinti. Be to, rašysena atspindi ir žmogaus apkvaitimą nuo narkotinių ar svaigiųjų gėrimų, todėl galima apsieiti ir be alkotesterio - apsvaigimą išduodą trūkinėjanti, nestabili rašysena.

Taškas ant „i”

Grafologė sako, kad pasaulyje ne veltui egzistuoja posakis „Sudėkime visus taškus ant i. Čia žmogaus charakterį ir požiūrį į gyvenimą išduoda paprasčiausias taškas. I raidės rašymas grafologinėje analizėje yra vienas svarbiausių punktų. Taškas, burbuliukas, brūkšnelis, jo aukštis, kryptis išduoda siekius, parodo, ar žmogus realistas, ar svajoklis. Paaukštintas taškas rodo, kad žmogus gyvena savo susikurtame pasaulyje, yra atitrūkęs nuo realybės, per daug besitikintis iš gyvenimo, santykių, darbo. Brūkšnelis išduoda skubėjimą, toks žmogus ne visur suspėja, nori aprėpti daugiau nei gali.

Įmanoma pakeisti gyvenimą

Anot E. Petkelienės, pakeisi raštą - pakeisi ir patį gyvenimą. Moteris yra įsitikinusi, jei žmogus nori kažką pakeisti savo gyvenime, visų pirma turi pasikeisti pats. Rašysena yra vienas iš būdų, kuris padeda harmonizuoti gyvenimą, todėl yra sukurta ir rašto terapija. Grafologė siūlo rašyti dienoraštį, perrašinėti mėgstamo poeto eiles. Moters žodžiais, keičiant rašyseną keičiasi ir charakterio bruožai, įpročiai ar net priklausomybės.

„Kita vertus, visiškai pakeisti rašto neįmanoma, žmogus savo prigimtinės išraiškos pakeisti negali, tačiau koreguoti ir šlifuoti negatyvius gyvenimo kampus, pakeičiant kai kurias rašymo manieras, įmanoma. Priklausomybės centrai plačiai taiko tokį gydymo būdą, tai alkoholikams ar narkomanams labai sėkmingai padeda įveikti šias problemas“,- teigė grafologė”, - tikino grafologė.

Lytis, amžius

„Vyriškas vyras ir moteriška moteris turi stiprią hormonų išraišką, todėl nustatyti jų lytį nesunku. Iš rašysenos galima nustatyti ir žmogaus amžių. „Alzhaimerio ligos pradžia, išgyventos operacijos, traumos, ilgos narkozės, augliai - visą tai labai aiškiai matyti“, - vardija E.Petkelienė ir pažymi, kad jei žmogus jau perkopęs 40-metį, bet širdyje jaučiasi dar labai jaunas, rengiasi ar šukuojasi vėjavaikiškai, infantiliai - tai vėlgi atsispindi ir jo rašysenoje - tuomet 5-10 metų galima ir apsigauti, o žmogaus brandos stoka čia pakiša koją.

Už mus rašo kompiuteriai

E. Petkelienei kelia nerimą, kad žmonės šiuolaikinėje visuomenėje ranka rašo vis mažiau, mat kompiuterio klaviatūros maigymas atrofuoja žmogaus pirštų motorinius judesius. „Tuomet žmogus praranda individualius asmenybės bruožus, juk spausdiname visi vienodai, todėl net nepastebime, kaip žmonija niveliuojasi, tampa pilka mase, sėdinčia prie klaviatūros“, - moteris sako, kad tokią pilką masę gerokai lengviau valdyti, o žmonija net nepastebi jai daromos įtakos iš šalies.

Moteris pastebi, kad nors ir nyksta raštas, asmens parašas vis dar lieka stabilus. „Parašas yra mūsų asmens kodas, jame slypi mūsų praeitis, dabartis ir ateitis, jame užkoduota žmogaus esmė, todėl jo negalima padėti bet kaip, jį reikia labai išdirbti, nes pasirašydami ištransliuojame visą savo gyvenimo istoriją. Žmonės nesąmoningai išduoda informaciją apie save, o atmestinai, paskubomis padėtas parašas byloja požiūrį į save patį“, - stebisi grafologė ir atkreipia dėmesį, kad visi didieji pasaulio mokslininkai rašė paprastai, aiškiai, įskaitomai, o jų parašai svarūs, išduodantys aukštą sąmoningumo lygį, todėl pašnekovė pabrėžia, kad genialumas slypi paprastume.

Grafologė perspėjo merginas, kurios ištekėjusios ir pakeitusios savo pavardes taip ir nepakeičia savo parašo. „Merginos daro labai didelę klaidą mergautine pavarde pasirašinėdamos dokumentus, mat taip besielgdamos jos daro labai didelę įtaką savo likimui - moteris, priimdama vyro pavardę, kartu priima ir jo šeimos istoriją, energetiką, o pasilikdama mergautinį parašą tarsi užkerta kelią savo šeimyninei laimei“, - teigė pašnekovė.