Psichikai kenkia ir nemokėjimas džiaugtis

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės teigimu, psichikos sveikatos problemos pastaruoju metu visame pasaulyje tampa tik aktualesnės. Tam įtaką daro ir modernėjantis gyvenimas, skubėjimas, ir neramumai pasaulyje, įtampa, ekonominis nestabilumas euro zonoje ir kt., o tų raminančių veiksnių, deja, yra ne per daugiausia.

Didžiulė emigracija, anot psichiatrės, taip pat yra psichikos sveikatos atspindys, nes visame pasaulyje psichikos sveikata yra gretinama su socialine gerove, - tai turėtų būti vertinama lygiagrečiai. Juk žmonės emigruoja ne dėl to, kad per daug gerai Lietuvoje gyvena.

„Net Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad nuotaikos sutrikimai, depresija ateityje bus pagrindinės lėtinių ligų, galinčių sukelti neįgalumą, priežastys“, - sako gydytoja.

Pagal oficialią statistiką, sergamumo psichikos ligomis rodikliais Lietuva kažkaip ypatingai neišsiskiria - mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų, matomas nuotaikos sutrikimų, nerimo atvejų didėjimas.

„Kalbant ne tik apie psichikos ligas, bet apie bendrą psichikos sveikatos foną, reikia konstatuoti, kad jis Lietuvoje yra nekoks, - sako O.Davidonienė. - Mūsų žmonėms labai trūksta tolerantiškumo, geranoriškumo. Esame pikti, nemokame džiaugtis - labiau mums sekasi pykti, iš kito pasityčioti. Esame nepakantūs kito nuomonei, nemokame įsiklausyti, girdėti. Toks požiūris prie gero neveda, tad savižudybės išlieka didelė mūsų bėda.“

Didelė problema ir tai, kad psichiatrija vis dar yra stigma. Kol galvojama, kad bet koks psichikos sutrikimas ar negalavimas yra gėda, o ne tiesiog liga, sunku tikėtis, kad žmogus laiku kreipsis pagalbos ir ją gaus. Net turtingose Europos valstybėse konstatuojama, kad ne visi su psichikos liga susidūrę žmonės pagalbą gauna laiku ir pakankamą. Lietuva - ne išimtis. Nors pas mus nemažai daroma didinant nestacionarinės pagalbos galimybes, tenka pripažinti, kad daugelyje rajonų, ypač mažesniuose miestuose, kaimo vietovėse, ta pagalba nėra lengvai prieinama.