Prie istorijos paminklų padirbėjo ateiviai

Didžioji žmonijos istorijos dalis iki šiol skendi amžių migloje - tai liudija daugybė paslaptingų objektų ir statinių, dėl kurių kilmės galvas laužo ne viena istorikų, archeologų ir ufologų karta. Paranormalių reiškinių tyrinėtojai tikina, kad prie garsiausių praėjusių epochų paminklų statybos prikišo pirštus į Žemę atskridę kitų planetų gyventojai... Žinoma, dauguma šių teiginių neatlaiko jokios mokslininkų kritikos, bet į kai kuriuos ufologų užduodamus klausimus tradicinis mokslas nepajėgia atsakyti iki šiol.

Bedlendo sargas, taip pat žinomas kaip Indėno galva (Albertos provincija, Kanada)

Norėdami pasigėrėti milžiniška Indėno galva su kažkuo, primenančiu ausines, galite į „Google Earth“ įvesti koordinates 500,38.20 šiaurės platumos ir 1106,48.32 vakarų ilgumos. Šis milžiniškas geomorfologinis darinys atsirado žmogui beveik nedalyvaujant: „ausinės“ - tai kelias į naftos gręžinį, atsiradęs čia visai neseniai. „Sargą“ 2006 m. pastebėjo vienas iš „Google Earth“ naudotojų.

Naskos linijos, arba geoglifai (Naskos plynaukštė, Peru pietinė dalis)

Piešiniai buvo sukurti maždaug 400-650 mūsų eros metais. Tai daugybė gyvūnų atvaizdų, tarp kurių galima atpažinti ryklius, driežus, delfinus, kolibrius, vorus, beždžiones ir kt. Kaip mano rašytojas ir kino režisierius Erikas fon Denikenas (Erich von Daeniken), Naskos linijos gali būti senovinis aerodromas ir kartu kvietimas „į svečius“. Pasak jo, senų senovėje Žemėje lankėsi ateiviai: leidžiantis Naskos plynaukštėje jų kosminio laivo varikliai iš vietovės „išrinko“ akmenis, o senieji šių žemių gyventojai tai pastebėjo ir, aišku, ateivius palaikė dievybėmis, nusileidusiomis pas juos iš dangaus. Paskui „svečiai“ iškeliavo atgal, bet žmonės bandė prisikviesti juos vėl, žemėje piešdami įvairius simbolius ir gyvūnus.

Gizos piramidės (prie Kairo, Egiptas)

Ko gera, Egipto piramidės - vienas iš pačių paslaptingiausių statinių žmonijos istorijoje. Per tūkstantmečius jų sukūrimo istorija apaugo daugybe legendų ir spėlionių, labiausiai paplitusi iš jų yra nuomonė, kad egiptiečiams padėjo kažkokios labai išsivysčiusios civilizacijos. Išties kai kurie įdomūs faktai tarsi patvirtina šią teoriją. Pavyzdžiui, per vasaros saulėgrįžą besileidžianti saulė atsiduria tiksliai tarp dviejų didžiausių Gizos piramidžių. Norėdami įgyvendinti šį sumanymą, senovės statytojai turėjo turėti tikslų kalendorių ir žinoti, kad metai trunka 365,25 dienos. Be to, neaišku, kodėl kitos piramidės, pastatytos apie 500 metų vėliau už Didįjį trejetą, laikui bėgant smarkiai apgriuvo, o Gizos statiniai, galima sakyti, nenukentėjo. Nepaisant daugybės teorijų, iki šiol nėra aišku, kaip egiptiečiai sugebėjo akmens luitus, kurių kiekvienas svėrė apie dvi tonas, sukrauti į tokią „krūvą“ nenaudodami rato - jis buvo išrastas vėliau. Kai kurie mokslininkai teigia, kad yra tiesioginis piramidžių išdėstymo ir žvaigždėlapio ryšys: pavyzdžiui, Gizos kompleksas atitinka Oriono žvaigždyno, kuris senovės egiptiečiams buvo vieno iš pagrindinių dievų, Ozirio, simbolis, tris didžiausias žvaigždes. Kai kas net tvirtina, kad Nilas atitinka matomąją Paukščių Tako dalį, todėl piramidžių statytojai ir išdėstė jas pagal tam tikrą schemą. Bet tada jie turėjo turėti tobulą astronominę įrangą, o iš kur ji galėjo atsirasti? Atsakymo nėra, piramidės patikimai saugo savo paslaptis.

Požeminis Derinkuju miestas (Turkija)

Milžiniški požeminiai statiniai suprojektuoti taip, kad būtų galima viskuo, kas būtina, aprūpinti 20 tūkst. žmonių: archeologai aptiko maisto parduotuvių, vyninių, arklidžių, mokyklų, vandentiekio ir dar daug ko liekanų. Pagal labiausiai paplitusią versiją Derinkuju buvo pradėtas statyti I tūkstantmetyje prieš mūsų erą, bet yra manančiųjų, kad miestas gerokai senesnis, o suprojektavo jį ne Žemės gyventojai, siekdami šio regiono gyventojus apsaugoti nuo globalių katastrofų. Požeminiuose koridoriuose yra net 1-1,5 m aukščio durų, sveriančių apie pusę tonos, o tai rodo, kad į gyventojų saugumo užtikrinimą buvo žiūrima rimtai. Miestas buvo atrastas XX a. 7-ąjį dešimtmetį ir ten iki šiol yra kasinėjama. Archeologai jau prasikasė iki 85 m gylio.

Didysis Teotihuakano miestas (Meksika)

Teotihuakanas (actekų kalba tai reiškia „vieta, kur žmonės tampa dievais“) - vienas seniausių miestų Žemėje ir iki XV a. stambiausia gyvenvietė Vakarų pusrutulyje - tikriausiai buvo pastatytas apie tūkstantį metų anksčiau, negu šiose vietovėse apsigyveno actekai. Tarp tautelių, prisidėjusių prie milžiniško miesto statybos, vardijamos tokios gentys kaip toltekai, majai, sapotekai ir mikstekai, be to, daugelis tyrinėtojų teigia, kad Teotihuakano statytojai, kaip ir Gizos piramidžių „autoriai“, labai gerai nusimanė apie astronomiją, turėjo plačių matematikos žinių. Jau minėtasis Erikas fon Denikenas mano, kad ir čia neapsieita be ateivių pagalbos, tiksliau, kad būtent jie ir pastatė daugybę statinių dar prieš pasirodant šiose vietose žmonėms. Įdomu, kad statyboje buvo plačiai naudojamas žėrutis, kuris, kaip rodo mineraloginė analizė, buvo išgaunamas už 4,8 tūkst. km nuo būsimo miesto, Brazilijoje. Žėrutis yra atsparus saulės spindulių, drėgmės, elektros ir aukštų temperatūrų poveikiui, bet kam buvo reikalingas toks atsparumas, iki šiol nėra aišku.

Saksaiumanas (Kusko miesto apylinkės, Peru)

Buvusi Inkų imperijos sostinė beveik visa yra pastatyta iš neįtikėtinai didelių ir sunkių luitų, kurie sveria iki 360 tonų. Mokslininkai laužo galvas, kaip inkai gabendavo šias „plytas“ į statybvietę, juk artimiausias tokių uolienų karjeras yra už maždaug 35 km.

Balbeko Trilitonas (Libanas)

Senoviniame Libano mieste išliko daugybė Romos dievams skirtų architektūros paminklų griuvėsių (regionas kadaise priklausė Romos imperijai). Garsiausias iš jų - Didžioji Jupiterio šventykla. Jo konstrukcijoje yra panaudoti trys milžiniški akmens monolitai, kurių kiekvienas sveria apie 800 tonų (būtent šie griuvėsiai ir buvo pavadinti Trilitonu - graik. „Trijų akmenų stebuklas“), ir keletas mažesnių luitų, po 350 tonų. O netoliese, karjere, guli 1000 tonų sveriantis blokas, kuris, regis, buvo paruoštas, bet dėl kažkokių priežasčių nepanaudotas statant šventyklą. Ateivių iš kitų planetų dalyvavimo panašiuose projektuose teorijos šalininkai yra pareiškę, kad transportuojant akmens blokus Balbeke buvo naudojamos antigravitacijos ar net akustinės levitacijos technologijos.

Stounhendžas (Viltšyro grafystė, Anglija)

Vienas žinomiausių pasaulyje paslaptingų statinių buvo sukurtas 3000-2000 m. pr. m. e., ir mokslininkai iki šiol nesutaria, kokia yra jo paskirtis - šventykla, kapinės ar senovinė observatorija (yra ir egzotiškesnių versijų). Akmeninių atramų svoris siekia 50 tonų, o artimiausia šios rūšies uolienų skaldykla yra maždaug už 160 km. Taigi paranormalių reiškinių tyrinėtojai tvirtina, kad tik ateiviai galėjo priversti šiuos akmenis šokti („Stonehenge“ galų kalba reiškia „kybantys“ arba „šokantys akmenys“).

Vaflinis akmuo (Vakarų Virdžinija, JAV)

Žinoma, tai tiesiog smiltainio luitas su hematito intarpais, sudarančiais įdomų piešinį, bet pabandykite tai įrodyti ateivių teorijos šalininkams... Tai ateivių kosminio laivo dalis, ir viskas!

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“