Prancūzų baronas, atgaivinęs olimpines žaidynes

Šis dvarininkas, baronas, aukštuomenės atstovas stengėsi kovoti už socialinį teisingumą, už sporto demokratizaciją. Pierrie'as buvo ne tik olimpinių žaidynių atgaivintojas ir sporto šauklys. Jis pats sportavo - boksavosi, važinėjo dviračiu, jodinėjo, fechtavosi špaga. Jis norėjo sujungti "protą ir kūną".

Sunki pradžia

1892 m. spalio 25 d. P. de Coubertinas Sorbonos didžiajame amfiteatre viešai paskelbė, kad imasi olimpinių žaidynių atgaivinimo procedūros. 1894 m. jau įvyko jo ir dviejų bendraminčių organizuotas Tarptautinis didžiausių pasaulio sporto organizacijų kongresas. Jo dalyviai nutarė sudaryti nuolat veikiantį komitetą, kuris rūpintųsi varžybų organizavimu ir kontroliuotų pasirengimo žaidynėms eigą. Taip buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Jo sekretoriumi tapo būtent P. de Coubertinas.

Kongrese buvo numatyta surengti pirmąsias šiuolaikines olimpines žaidynes Graikijoje. O antrąsias, pažymint žymų P. de Coubertino indėlį į olimpinį judėjimą - 1900 m. Paryžiuje.

Po kongreso uždarymo IOC generalinis sekretorius ėmėsi organizuoti pirmąsias olimpines žaidynes. Buvo numatyta jas rengti Olimpijoje - ten, kur vykdavo senovės olimpiados. Tačiau reikėjo atstatyti stadioną, atlikti daug kitų darbų, o lėšų nebuvo. Todėl buvo nutarta žaidynes surengti Atėnų stadione.

Kada jau buvo išsiuntinėti pakvietimai į olimpines žaidynes, Graikijos premjeras Karilaos Trikupis oficialiai pranešė P. de Coubertinui, kad šalis atsisako surengti olimpines žaidynes dėl lėšų stokos. Pierrie'ui teko važiuoti į Graikiją ir kreiptis į jos karalių, kad šis išgelbėtų ne tik žaidynių, bet ir šalies prestižą. Po kreipimosi į visuomenę tūkstančiai savanorių pradėjo rinkti pinigus ir aukoti lėšas stadiono rekonstrukcijai. Graikijos sosto įpėdinis princas Konstantinas ėmėsi vadovauti olimpinių žaidynių pasiruošimui. Ir 1896 m. balandžio 5 d. Graikijos karalius Jurgis I atidarė Atėnų olimpines žaidynes.

Po metų Havre įvyko II olimpinis kongresas. Čia P. de Coubertino draugas jėzuitas, rašytojas ir pedagogas Henri Didon pasiūlė šūkį "Citius-altius-fortius'', kuris nuo 1920 m. tapo oficialiu olimpinio judėjimo devizu.

Širdis - Olimpijoje

Gyvenimo pabaigoje P. de Coubertinas sakė: "Aš prašau jūsų išsaugoti atnaujinto olimpizmo liepsną ir jam reikalingus principus."

Mirė P. de Coubertinas 1937 m. rugsėjo 2 d. Jis palaidotas "Box de Voux" kapinėse Lozanoje. Pagal jo norą jo širdis nuvežta į Olimpijos miestą.

Mirus baronui Coubertenui, olimpinis judėjimas neteko svarbiausio savo ideologo. Visą savo gyvenimą jis paskyrė sporto vystymui, olimpinių žaidynių atgaivinimui, kovojo, kad olimpinės ugnies neužgesintų nei kivirčai, nei karai, nei kitos negerovės ir sunkumai.

Vytautas RUZGINAS, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narys