Praeitis nebuvo itin romantiška

Pompėja panėšėjo į milžinišką sąvartyną

Kol Pompėja dar nebuvo palaidota po vulkano lava ir pelenais, šis miestas priminė šiuolaikinę Prancūzijos rivjerą. Būtent čia atvykdavo turtingi romėnai pailsėti ir atgauti jėgų. Deja, senovės Pompėja nuo šiuolaikinių kurortų skyrėsi tuo, kad buvo tiesiog užversta šiukšlėmis. Pompėjos gyventojai ir gausūs svečiai nė negalvojo organizuoti šiukšlių išvežimo ir net nebandė jų paprasčiausiai užkasti. Visos atliekos buvo metamos tiesiog po kojomis. Siauros gatvelės, skersgatviai ir net vietos kapinės buvo užversti molinių indų duženomis, nesuvalgytais pūvančiais maisto produktais, arklių gaišenomis, net pastatų viduje viskas atrodė maždaug taip pat. Pūvantys maisto likučiai mėtydavosi ant grindų, o kalnai buitinių atliekų riogsojo šalia geriamojo vandens šaltinių. Amerikietė mokslininkė Elison Emerson (Allison Emmerson) teigia, kad Pompėjoje šiukšlės buvo vertinamos kaip įprastas žmogaus veiklos šalutinis produktas. Galima neabejoti, kad dėl to miestas vasarą baisiausiai dvokdavo. Galbūt dėl tos priežasties motinėlė gamta ir nusprendė jį nušluoti nuo Žemės paviršiaus?

Vikingai buvo apnikti parazitų

Ką apie vikingus žino dabarties žmonės? Jie buvo puikūs kariai, savo laivais raižydavę šiaurės jūrų platybes. Bet net mes suprantame, kad šiuolaikinių skandinavų protėvių gyvenimas buvo labai sunkus. Tiesa, nežinome dar vienos svarbios detalės: pasirodo, ant vikingų kūnų knibždėte knibždėjo parazitų. Turint omeny, kad jie gyveno šalia naminių gyvulių, galima spėti, kad vikingai visokiais parazitais užsikrėsdavo jau ankstyvoje vaikystėje, o iki pilnametystės jų organizmuose jau gyvendavo armijos tokių gyvių, kokių nepamatysite net siaubo filmuose. Įrodymų archeologai randa tyrinėdami senovės skandinavų maisto racioną ir ekskrementus. Be sunkios formos diarėjos, meteorizmo ir skausmų tuštinantis, vikingus kamavo tokios bėdos kaip lėtas kognityvinis vystymasis ir augimo hormono trūkumas. Galbūt todėl jie ir buvo tokie pikti?

Viduramžių Londono smarvė

O dabar metas nuliūdinti keliautojus laiko mašina, panorusius aplankyti viduramžių Londoną. Patikėkite, neverta! Vargu ar jums bus malonu pamatyti šį puikų miestą tokį nešvarų! Bet dar labiau jus priblokš smarvė. Deja, tai tiesa. Viduramžių Londonas nepakenčiamai dvokė. Gatvės buvo tiesiog užverstos išmatomis, pūvančiais produktais ir negyvų gyvulių liekanomis. Temzės būklė taip pat buvo prasta. Mėsininkai pūvančią mėsą mesdavo tiesiai į upę, o kraują pildavo ant kranto. XIV a. dvokas tapo toks baisus, kad pats karalius uždraudė skersti gyvulius mieste. Ir dar vienas štrichas: Anglijos sostinės odininkai dirbdavo be perstojo, prisidėdami prie dar didesnio „kvepėjimo“.

Senovės Graikijoje vynas buvo bjauraus skonio

Senovės Graikijoje vyravo vyno kultas. Šiam gėrimui buvo skiriami eilėraščiai ir dainos, per visas šventes buvo garbinamas vyndarystės dievas. Jeigu jums pavyktų nusigauti į Senovės Graikiją, tikriausiai pirmiausia pultumėte ragauti šio nuostabaus gėrimo. O paskui pasigailėtumėte... Graikai, deja, nežinojo, kaip vyną išlaikyti ilgai, todėl senovės vyno pirkliai imdavosi visokių gudrybių, kad parduotų prarūgusį, rūgštų gėralą. Buvo priimta į vyną dėti, pavyzdžiui, dervos arba marmuro dulkių. Nuo jo skonio mūsų amžininkus tikriausiai supykintų, mat senovės graikai kartais vyną skiesdavo sūriu jūros vandeniu.

Mirusiųjų žandikauliai pakeisdavo sugedusius dantis

1815 m. birželio 18-ąją dvi armijos - prancūzų, vadovaujama Napoleono, ir sąjungininkų - stojo į mūšį netoli Belgijos Vaterlo kaimelio. Šiame mūšyje žuvo daugiau kaip 50 tūkst. kareivių. Šis mūšis ne tik atvėsino Napoleono įkarštį, bet ir padarė didelę įtaką vienai iš medicinos sričių - stomatologijai. Tais laikais britai labai bijojo sugedusių dantų. Plombos tuomet dar nebuvo išrastos, o reguliariai valytis dantų žmonės nesivargino, taigi baisi šypsena sugriaudavo daugelio žmonių gyvenimą. O čia staiga paaiškėjo, kad mūšio lauke liko gulėti dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, kurių daugelio dantys buvo visiškai sveiki. Taigi stomatologijoje įvyko esminis lūžis - dantų protezai, pagaminti iš negyvėlių žandikaulių, netikėtai tapo prieinama preke. Nemažai metų žmonės noriai nešiojo kareivių, žuvusių prie Vaterlo, žandikaulius. Tik kai garsus gydytojas Klaudijus Ešas pagamino pirmuosius dantų protezus iš porceliano (tai įvyko 1835 m.), ši baisi mada po truputį buvo pamiršta.

Asmeninė higiena XVIII a. niekam nerūpėjo

Įsivaizduokite, kad jus supa žmonės, kurie nesigėdija, atleiskite, gadinti orą, krapštinėja nosį, spjaudo ant grindų ir atlieka gamtinius reikalus matant nepažįstamiems žmonėms. Manote, taip būti negali? Dabar tikriausiai ne, bet XVIII a. Anglijoje taip elgtis buvo įprasta. Daugumai tos epochos žmonių „asmens higiena“ buvo nesuprantamas išsireiškimas, o etiketo taisyklės apskritai kažkas negirdėto. Niekas nebūtų net kreivai pažiūrėjęs jūsų pusėn, jei svečiuose suvalgytumėte pietus rankomis, nusišluostytumėte jas į marškinius, paskui garsiai atsiraugėtumėte ir nusispjautumėte ant grindų. Net aukštesniųjų visuomenės sluoksnių namuose viskas buvo ne ką geriau. Kalbėdamiesi po vakarienės šeimininkai galėdavo išsitraukti naktipuodį ir nusilengvinti svečių akivaizdoje.

Renesanso epochos Europa kentėjo nuo sifilio

Pasakius „Renesanso epochos Florencija“, žmonės įsivaizduoja vyrus ir moteris, klaidžiojančius tarp architektūros šedevrų ir kuriančius vis naujus meno šedevrus. Mažai kas ims vaizduotis sifiliu sergančius elgetas, besiraitančius dėl neištveriamų skausmų tiesiog gatvėje. Bet būtent tokius vaizdus galėjo matyti, pavyzdžiui, Leonardas Da Vinčis, vaikštinėdamas po miestą. XV a. pabaigoje visą Europą sifiliu „apdovanojo“ prancūzų kareiviai. Šios baisios ligos mastas Renesanso epochoje pranoko šiuolaikinę AIDS pandemiją. Tuomet nebuvo viešųjų ligoninių, todėl žmonės, užsikrėtę baisia „prancūziška liga“, kankindamiesi merdėdavo tiesiog gatvėse.

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“