Praeities pasaulio atgarsiai

Tačiau viso pasaulio mokslininkų pastangomis šiandien turime galimybę žvilgtelėti į praėjusius laikus. Archeologams kiekvienas artefaktas - informacijos šaltinis, suteikiantis naujų žinių apie mūsų artimų ir tolimų protėvių gyvenimą. Prisimename garsiausiai nuskambėjusius šio dešimtmečio atradimus.

Azartiškieji Rytai

Stalo žaidimas, susidedantis iš dešimčių įvairių formų ir spalvų figūrėlių buvo rastas Bašur Hajuko kurgane Turkijos prietryčiuose. Gyvenvietė, čia egzistavusi prieš 5 tūkstančius metų - būtent toks yra žaidimo amžius - buvo įsikūrusi prie prekybos kelio iš Mesopotamijos į Pietų Anatoliją.

Spėjama, kad figūrėlės galėjo būti naudojamos ne tik žaidimui, bet ir būrimui arba kitokiam mistiniam ritualui. Mokslininkai šį stalo žaidimą vadina seniausio intelektualaus laisvalaikio pavyzdžiu.

Karalius Ričardas III

Ričardo III, žuvusio Bosvorto mūšio lauke, skeletas buvo rastas 2012 metų antroje pusėje. Dėl vėliau vykusios palaikų identifikacijos ir Britanijos visuomenės susidomėjimo monarchu, kartu ir V.Šekspyro pjesės herojumi, Ričardas tapo vienu svarbiausių visų informacinių laidų herojumi 2013 metais.

Stepių amazonė

2013 metais Rusijos Orenburgo srityje buvo rasta sarmatų kapavietė, kuriai - 2,5 tūkst. metų. Moters skeletas, aukso papuošalai, sidabro ir bronzos dubenys - viskas išliko taip, kaip buvo padėta laidojant, tarp daiktų aptikta tokių, kokių nebuvo rasta niekad anksčiau. Klajoklių iranėnų - sarmatų - gentys Rytų Europos pietuose pasirodė jau prieš Aleksandro Makedoniečio žygius ir Romos imperijos kūrimą. Iš retų radinių mokslininkai gavo daug informacijos apie senovės klajoklių gyvenimą.

Antikos pragaras

Šiandien Pamukalė - garsus kurortas, kuriame galima ne tik pasigėrėti akinamai baltomis travertino terasomis-vandens telkiniais, bet ir išsimaudyti viename iš terminių šaltinių. Netoli garsiojo gamtinės kilmės objekto buvo rastas antikos laikų religinis kompleksas. Jo griuvėsiai yra nuodingų šaltinių vietoje, kuriuos aprašė jau Strabonas. Manoma, kad Plutonui skirta šventovė buvo vadinama „vartais į požemių karalystę“. Ji egzistavo iki VI mūsų eros amžiaus, kol ją sugriovė krikščionys.

Izraelio sfinksas

Šalia mumijų ir piramidžių sfinksas visiems asocijuojasi su Senovės Egipto kultūra. Tačiau mitinės būtybės statulos fragmentas buvo rastas nebūdingoje jam vietoje - Izraelio šiaurėje netoli Tiberiados ežero, Hacoro miesto, gyvavusio prieš mūsų erą, griuvėsiuose. Tarp sfinkso letenų yra matomi hieroglifai, iš kurių sprendžiant jis buvo skirtas faraonui Menkaurai (Mikerinui).

Šis IV dinastijos valdovas gyveno III tūkst. pr.m.e. ir pastatydino vieną iš Gizos piramidžių. Ir nors sfinksas buvo rastas XIII a.pr.m.e. kultūriniame sluoksnyje, archeologai negali suprasti, kaip jis galėjo atsidurti Hacore. Apie to meto civilizacijos prie Nilo ir šiaurinio Levanto ryšius nieko nėra žinoma.

Actekai ir slapti kambariai

Saulės piramidės, didžiausio Teotihuakano statinio viduje, du tūkstančius metų neprieinamos archeologams ir visiems smalsuoliams slypėjo trys paslaptingos patalpos. Piramidės, dabar iš dalies sugriautos, aukštis kadaise siekė 75 metrus, o jos statyba prasidėjo jau I mūsų eros amžiuje.

Teotihuakanas - vienas seniausių Kolumbo dar neatrastos Amerikos miestų, o Saulės piramidė čia atsirado dar prieš atvykstant actekams. Naudodami robotą su lazerine kamera, archeologai prasiskverbė į uždaras erdves ir sudarė išsamų vidinių patalpų ir koridorių planą.

Plunksnuotas skydas

Dar viena šventykla, kurios vidus nuo išorinio pasaulio buvo paslėptas trylika amžių, buvo rasta Peru vakaruose. Statinys priklauso archeologiniam Panjamarkos kompleksui ir priskiriamas ikikolumbinei Močės civilizacijai. Šventyklos viduje yra nuolaidi iškiluma, kaip manoma, altorius, prieš kurį sienoje išliko spalvoti freskų fragmentai, vaizduojantys mitines būtybes.

Šventojo statinio perlu galima laikyti apvalų puikiai išsilaikiusį skydą, aptrauktą raudonu ir rudu audiniu ir papuoštą geltonomis papūgos plunksnomis. Manoma, kad šis daiktas turėjo ritualinės reikšmės. Tai rodo ne tik ryški išvaizda, bet ir išmatavimai - skydo skersmuo yra vos 25 cm.

Pirmieji žmonės

Gruzijos Dmanisio rajone buvo rastas hominido skeletas. Kaukolės, kurios amžius yra 1,7-1,8 mlrd. metų, atradimas iškėlė naujų klausimų apie žmogaus kaip rūšies atsiradimą ir apie pirmąją mūsų protėvių migraciją už Afrikos žemyno ribų.

Šiandien Dmanisio žmogus - seniausias žinomas europietis, ir gali būti, kad jis yra jungiamoji grandis tarp kitų rūšių, laikomų savarankiškomis: Homo erectus (statieji), Homo habilis (sumanieji), Homo rudolfensis. Dmanisio žmogaus kaukolė išsilaikė taip gerai, kad mokslininkai net rado dantų krapštukų naudojimo pėdsakų.

Kitaip nei skeletas iš Gruzijos, Denisovo žmogaus liekanos yra trys krūminiai dantys ir piršto falangos fragmentai. Nors pastarasis atradimas buvo padarytas jau 2010 metais, mokslininkai tik po kelerių metų sugebėjo iššifruoti Denisovo žmogaus genomą ir rasti jame 2,7-5,8 proc. mokslui nežinomos rūšies genų.

DNR sekvenacija parodė, kad kaulas yra mergaitės paauglės, oloje gyvenusios prieš 40 tūkst. metų, mažojo pirštelio fragmentas. Toje pačioje Denisovo oloje Altajaus kalnuose buvo rasta suaugusios moters-neandertalietės pėdos dalis.

Atlikus palaikų genetinę ekspertizę paaiškėjo, kad neandertaliečiai ir Denisovo žmonės tarp savęs yra susiję labiau negu su Homo sapiens. Jų bendri protėviai atsiskyrė nuo pagrindinio medžio prieš maždaug 400 tūkst. metų, o tarp savęs jie išsiskyrė prieš maždaug 300 tūkst. metų.

Nemažai atradimų papildė žinias apie neandertaliečius. Pavyzdžiui, remdamiesi artefaktais, rastais vienoje La Šapel o Sen komunos teritorijoje esančioje oloje Prancūzijos pietuose, mokslininkai įrodė, kad neandertaliečiai laidodavo savo mirusius gentainius.

Augalinio pluošto fragmentai, rasti prie Abri diu Maraso, liudija apie neandertaliečių gebėjimą gamintis siūlus, o unikalios anatominės detalės - poliežuvinio kaulo - tyrimas patvirtino, kad neandertaliečiai gebėjo artikuliuotai kalbėti.

Dinozaurai

Junanio provincijoje Kinijos pietuose buvo iškasti seniausi liufengozaurų, Juros periodo žolėdžių driežų, organinio audinio pavyzdžiai. Dvi dešimtys embrionų su išlikusiais fibriliniais baltymais suteikė masę neįkainojamų žinių apie dinozaurų augimą ir vystymąsi.

Specialistai jau sužinojo, kad liufengozauro embrionas kiaušinio viduje juda, o iš mažyčių klubikaulių suprato, kokiu greičiu reptilijos auga ir didėja jų gabaritai.

Reptililjų mėgėjus labai nudžiugino paleontologų iš Nacionalinio Meksikos antropologijos ir istorijos instituto radinys. Koauilos valstijos dykumoje šalies šiaurėje buvo rasta milžiniška penkių metrų ilgio uodega. Nors iš pavienių kaulų fragmentų, rastų aplink uodegą, negalima spręsti, kokiai rūšiai priklausė dinozauras, bendras skeleto ilgis buvo ne mažesnis kaip 12 m.

Spėjama, kad gigantas, gyvenęs prieš 72 mln. metų, galėjo būti hadrozauras arba kuoduotasis ančiasnapis dinozauras.

Sibiro raganosis

Masyvus gauruotojo raganosio kaulas rodo, kaip toli į šiaurę nukeliavo šie priešistoriniai žinduoliai. Yra žinoma, kad raganosiai elamosterijai, užaugantys iki 5 metrų ilgio, Eurazijos teritorijoje pasirodė prieš 2,6 mln. metų ir išmirė prieš maždaug 50 tūkst. metų.

Buvo manoma, kad jie gyveno šiltose stepėse ir nenukeliaudavo toliau kaip iki dabartinės Kurgano srities (Pietvakarių Sibiras). Radinys prie Tobolsko mokslininkus privertė peržiūrėti įsivaizduojamą elamosterijų gyvenamąjį arealą.

Ketursparniai paukščiai

2013 metų sensacija tapo vadinamosios Čengdė faunos kasinėjimų rezutatai. Jau anksčiau buvo rasta senovinės ekosistemos, egzistavusios Kinijos šiaurės rytuose prieš daugiau kaip 100 mln. metų, suakmenėjusių priešistorinių moliuskų vabzdžių ir reptilijų. Paukščiai, kurių užpakalinės galūnės buvo ne mažiau plunksnuotos kaip priekinės, buvo pirmasis pasaulyje tokios rūšies radinys.

Vienuolika Sapeornis rūšies individų sukėlė karštus ginčus mokslo pasaulyje. Bandydami išsiaiškinti paukščių filogenetinį medį ir nustatyti jų ryšį su dinozaurais, paleontologai ėmė analizuoti gyvūnų skeleto sandarą ir aiškintis, kaip gerai skraidė šie keisti paukščiai.

Reliktinis kraujas

Uodo patelė, pilvelyje sauganti kraujo, kuriam yra 46 mln. metų, buvo rasta nuosėdinėse uolienose JAV Montanos valstijos teritorijoje. Mokslininkams pavyko iš reliktinio audinio išskirti geležies pėdsakus bei porfirino organinių molekulių, kurios įeina į hemoglobino sudėtį.

Ir dar vienas priešistorinis kraujas tapo tikra moksline sensacija: Rusijos mokslininkai Jakutijoje rado gerai išsilaikiusius gauruotojo mamuto palaikus ir paėmė kraujo mėginių, iš kurių buvo išskirta mamuto DNR. Pradėjus kalbėti apie senovinio milžino klonavimą, radiniu susidomėjo viso pasaulio mokslininkai.Tačiau iki šiol sumanymo įgyvendinti nepavyko.