Penktadienį laukiama ilgiausio Mėnulio užtemimo

Penktadienį vyks ilgiausias Mėnulio užtemimas XXI amžiuje - nuo užtemimo pradžios iki pabaigos Mėnulis Žemės šešėlyje išbus beveik 5 valandas. Visiško užtemimo fazė Europoje ir Afrikoje truks 1 val. 42 min. ir 57 sek., o prieš visišką užtemimą ir po jo vyks daliniai užtemimai.

Dalinis Mėnulio užtemimas prasidės nuo 19.14 val., bendrasis - 20.30 val. ir baigsis 22.13 val. Po to prasidėjęs dalinis užtemimas baigsis 23.19 val., o geriausias laikas grožėtis Mėnuliu bus 21.22 val.

Lietuvoje visiškas užtemimas bus matomas taip pat, kaip ir visoje Europoje - 1 val. 42 min. ir 57 sek. Mėnulis patekės 21.19 val., visiško užtemimo pradžia - 22.30 val., pabaiga - 00.14 val. Dalinis užtemimas baigsis 01.19 val.

Gražiausią vaizdą stebės Europa ir Afrika. Azijos ir Australijos gyventojai matys užtemimą po vidurnakčio ir prieš saulėtekį.

Mėnulio užtemimus galima stebėti iš pusės Žemės paviršiaus ir į specialią vietą, kaip Saulės užtemimo metu, vykti nereikia.

Jei Mėnulis visiškai panyra į Žemės šešėlį, įvyksta visiškas užtemimas. Jeigu Mėnulis tik kraštu kliudo šešėlį, stebime dalinį užtemimą. Visiško užtemimo metu įvyksta visos galimos užtemimo fazės: iš pradžių Mėnulis pakliūva į pusšešėlį, po to įvyksta dalinis užtemimas, o kai visas Mėnulis panyra į šešėlį - visiškas užtemimas. Šešėliui nuslenkant fazės kartojasi atvirkštine tvarka.

Mėnulis yra nedidelis dangaus kūnas, todėl jo metamas šešėlis uždengia nedidelę dalį Žemės paviršiaus. Tuo tarpu į Žemės šešėlį Mėnulis gali pasinerti visas - Žemės šešėlio skersmuo ties Mėnulio orbita gali būti didesnis už Mėnulio skersmenį iki 2,8 karto.

Mėnulis gali užtemti tik stojus pilnačiai, nes tuo metu Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja vienoje linijoje. Tačiau kas pilnatį užtemimai nesikartoja, nes Mėnulio skriejimo apie Žemę plokštuma kiek nesutampa (sudaro beveik 6 laipsnių kampą) su Žemės skriejimo apie Saulę plokštuma. Todėl eilinės pilnaties metu Mėnulis praslenka kiek virš arba po Žemės šešėliu. Užtemimas gali įvykti tik tada, kai pilnaties metu Mėnulis atsiduria savo orbitos mazguose - t.y. taškuose, kuriuose jo orbita kerta Žemės skriejimo apie Saulę plokštumą.

Užtemimų ciklai kartojasi tam tikru dėsningumu. Senovės astronomams teko ilgai ir kantriai stebėti dangų, kol pavyko pastebėti, kad Saulės, Mėnulio ir jo orbitos mazgų tarpusavio padėtys ir užtemimų tvarka dangaus sferoje kartojasi vienodu periodu, kuris vadinamas saru. Saro trukmė - daugiau kaip 18 metų. Per sarą būna 71 užtemimas: 43 Saulės ir 28 Mėnulio. Tose pačiose Žemės vietose užtemimai identiškai kartojasi praėjus 3 sarams, rašoma astronomija.lt.

Mėnulyje esantys astronautai tuo metu, kai Žemės gyventojai stebėtų Mėnulio užtemimą, galėtų mėgautis Saulės užtemimu. Tačiau, skirtingai nei Žemėje, Saulės užtemimo metu Mėnulyje aplinkos sąlygos stipriai pasikeičia. Mėnuliui slenkant į šešėlį, jo paviršius per kelias minutes atšąla net pora šimtų laipsnių, o užtemimui pasibaigus taip pat sparčiai įkaista.

Mėnulio užtemimą galima stebėti tiek plika akimi, tiek per žiūronus, tiek teleskopu. Šešėlis ant Mėnulio užslenka visada iš kairės (rytinės) pusės. Astronomijos mėgėjai gali tiksliai fiksuoti užtemimo pradžios ir pabaigos laikus, stebėti užtemimo fazes ir Mėnulio paviršiaus darinių spindesio kitimą užtemimo metu. Mėnulio užtemimo eigą galima ir fotografuoti. Paskutinis visiškas Mėnulio užtemimas Lietuvoje buvo matomas 2015 m. rugsėjo 28 d. rytą, šių metų sausio 31 d. visiškas Mėnulio užtemimas buvo matomas tik Azijoje, Australijoje ir Šiaurės Amerikoje. Kitą kartą Mėnulis visiškai užtems 2019 m. sausio 21 d.

Mėnulio užtemimo metu vyksta kiek intensyvesni potvyniai ir atoslūgiai, kinta apšviestumo lygis, bet kažkokių papildomų mechanizmų, kaip užtemęs Mėnulis galėtų veikti gyvuosius organizmus, neatrasta. Daugiau tikėtinas tik psichologinis Mėnulio užtemimo poveikis.