Pasyvus maištas. Kodėl tingėjimas neegzistuoja

Žodynai aiškina tingėjimą „nenoru dirbti, išsisukinėjimu nuo darbo ar užsiėmimų, pomėgiu nieko neveikti“.

Psichologai į tingėjimą žiūri kitaip. Jie nelaiko jo nei jausmu, nei charakterio bruožu ir vadina jį socialiniu konstruktu. Nėra tokio jausmo kaip tingėjimas, yra nuovargis arba apatija, yra agresija, kuri gali pasireikšti atsisakymu kažką padaryti. Tokio charakterio bruožo kaip „tinginys“ , anot psichologų, taip pat nėra, nes šiuo žodžiu mes apibūdiname žmones, kurie nenori daryti to, ką turėtų daryti kitų nuomone. Net kai kalbame apie save.

Iš kur atsirado tinginystė

Paprastai apie tingėjimą mes sužinome iš tėvų ir mokytojų. Kai vaiko nedomina tai, ką tėvai laiko reikalinga, jis išvadinamas tinginiu. Bet kokį vaiko neklusnumą suaugusiųjų diktatui, jie vadina blogu elgesiu (kai vaikas aktyviai maištauja) arba tingėjimu (kai vaikas pasyviai maištauja).

Užaugę mes analogiškai taikome tą pačią koncepciją sau ir kitiems žmonėms. Deja, „tingėjimo“ idėja trukdo mums susigaudyti savo jausmuose, motyvacijoje, suvokti fizinę būseną: staigi apatija, kurią mes iš įpročio pakrikštijome tingėjimu, gali būti prasidedančio bronchito, anemijos ar net nėštumo požymis.

Tingėjimo sąvoka verčia mus daryti spaudimą sau. Juk tingėti yra gėdinga! Tingėjimas – yda, kurios reikia atsikratyti. Ir tada žmonės kreipiasi į psichologus pagalbos: „Kaip man pradėti dešimtą projektą, jei ankstesni devyni mane nualino iki išsekimo?“ arba „Miegu po keturias valandas, dirbu po dvylika valandų per parą be išeiginių ir niekaip negaliu pradėti mokytis prancūzų kalbos. Ar aš – tinginys?“

Žinoma, kad tinginystė čia niekuo dėta. Leisgyviam iš nuovargio žmogui nepadės jokia motyvacija, jam reikia pripažinti, kad jis nėra automatas, kad jam reikia poilsio ir pramogų, kad jis yra gyvas žmogus.

Kas slepiasi už tingėjimo?

Labai dažnai „tingėjimas“ būna patogi etiketė visai virtinei nepatogių ir nemalonių santykių, konfliktų, kurie trukdo mums būti aktyviems. Pavyzdžiui, „tingite“ siekti antrojo aukštojo išsilavinimo arba kelti kvalifikaciją O gal jūs „tingite“ todėl, kad nenorite daryti tai, kas jums atrodo beprasmiška? Galbūt šį tikslą iškėlė sau ne jūs, o kuris nors kiš jums reikšmingų žmonių. Jeigu po darbo nėra jėgų eiti į kursus , paklauskite savęs, kam viso to reikia.

Susirūpinti reikia, jeigu tingėjimas apima kiekvieną kartą, kai imatės darbo, susijusio su tam tikru asmeniu ar žmonių grupe. Atidėliojate tą užduotį iki paskutinio momento, kai visas kitas atliekate laiku. Gal jus apima „tingėjimas“ kiekvieną kartą, kai reikia važiuoti į svečius pas konkretų asmenį ar į susitikimą su juo? Tokiu atveju reikia prisiminti, kas įvyko tarp jūsų paskutiniuoju metu. Gali paaiškėti, kad tariama tinginystė yra būdas pasyviai pasipriešinti agresijai, pažeminimui, manipuliacijoms, apgaulei. Gal tingite važiuoti pas giminaitį, kuris kiekvieną kartą kritikuoja jus? Net iš tokio žmogaus pasiskolintos knygos nenorite skaityti?

Tu paprasčiausiai tingi!

Ši frazė – dar viena akivaizdi manipuliacijos priemonė. Iš esmės ją ištaręs žmogus sako jums: „Noriu, kad padarytum tai. Jei nepadarysi, laikysiu tave blogu“.

Darbdavio šnekos apie tai, kad darbuotojas tinginiauja, gali būti patogus būdas išsisukti nuo visų nepatogių klausimų dėl vėluojančių atlyginimų ar valdžios bei atsakomybės disbalanso. Taip jis gali nukreipti pokalbį nuo darbinių santykių į moralės kategoriją. O tai neteisinga. Galbūt jūs „tingite“ prisiimti svetimus įsipareigojimus ar papildomai dirbti be atlygio. O gal jūs „tingite“ savarankiškai vykdyti projektą, kuris reikalauja didesnių pajėgų arba paaukštinimo pareigose. Čia labai svarbu pavadinti dalykus savo vardais. „Atleiskite, man atrodo nepriimtina reikalauti iš manęs dirbti penktadienio vakarą iki devintos valandos be papildomo atlyginimo“. „Kad prisiimčiau šį projektą, turiu turėti teisę pasirašyti dokumentus ir gauti jūsų įgaliojimus“.

Kai partneris sako, kad jūs „tingite“ išplauti grindis ir pagaminti vakarienę po sunkios darbo dienos, vietoj kaltinimų ir teisinimųsi, reikėtų pakalbėti apie tai, kaip pasidalyti įsipareigojimus namuose.

Jeigu jūs „tingite“ aplankyti motiną kaime už šimto kilometrų, reikia pagalvoti, kokie jūsų santykiai, ar nesate pervargę. Bet kuriuo atveju naudinga pasvarstyti ne apie tingulį, o apie jūsų savijautą ir apie tai, ar pajėgus yra žmogus, visą savaitę sunkiai dirbantis, važiuoti kelias valandas savaitgalį ir grįžti atgal tik tam, kad pademonstruotų savo meilę tėvams tokia forma.

Vienas sudėtingiausių klausimų: kada už tingėjimo slepiasi konfliktas? Blogiausia, kai tai, kuo užsiimate, prieštarauja jūsų vertybėms. Labai sunku veganui dirbti mėsos kombinate arba didelį antsvorį turinčiai moteriai reklamuoti grožio konkursus. Tokiu atveju tingėjimas – tikras išsigelbėjimas. Jis yra sveikas pasipriešinimas tam, ką žmogus laiko amoraliu, žalingu ar nesąžiningu dalyku. Tokia veiklą, kuri kertasi su jūsų gyvenimo principais, reikia kuo greičiau pakeisti kita.

Tinginystės idėja panaši į šiukšlių dėžę, į kuria išmetami visai skirtingi, nereikalingi ir nepatogūs jausmai, užuot išsiaiškinus su jais, ra6o portalas „Psy-practice“.

Jeigu jus staiga apėmė tingėjimo priepuolis ir kaltės jausmas dėl jo, atėjo laikas pasirausti šioje šiukšlių dėžėje, ištraukti iš ten susikaupusius jausmus ir atidžiai juos pažiūrėti.