Pagarsėjusi nuotrauka, kurioje pašto tarnautojas įamžintas stovintis su pašto krepšiu ant peties, o jame tupi mažylis, užfiksavo šią trumpai trukusią praktiką.

Jei vaiko svoris neviršijo 50 svarų, teoriškai nebuvo jokių kliūčių siųsti jį paštu.

Tačiau jau 1913 m. JAV Pašto ir telegrafo ministras paskelbė nepritariantis tokiam vaikų gabenimui.

Buvo išaiškinta, kad vaikai nepriklauso kategorijai „bitės ir vabalai“ – o tai buvo vienintelė fauna, kurią leista siųsti paštu.

Kadangi keletas tėvų vis dėlto įsigudrino išsiųsti paštu savo atžalas, 1920 m. JAV Pašto siuntų tarnybai oficialiai uždrausta gabenti vaikus.

Mary Pierstoff – vaikas, kurį tėvai paštu atsiuntė senelei

1914 metais keturmetė mergaitė vardu Mary buvo išsiųsta į Grangevilį iš Luistono JAV Aidaho valstijoje.

Mergaitės tėvai teigė, kad siuntimas paštu yra daug pigesnis negu traukinio bilietas.

Mary svėrė 22 kg, taigi neviršijo 23 kg siuntinio svorio limito, tais laikais nebuvo jokių apribojimų, kad paštu draudžiama siųsti žmones, todėl pašto darbuotojai mergaitę užantspaudavo ir išsiuntė pas močiutę.

Po poros metų paaiškėjo dar daugiau atvejų, kai tėvai retsykiais išsiųsdavo savo vaikus paštu.