Paslaptingos ir nepažintos moterys

Moterys dievina vaikus

Patikslinsime: savo vaikus. Svetimus vaikus moterys dievina dviem atvejais: jeigu jos - iš prigimties pedagogės arba be galo nori turėti savų. Reikia pasakyti, kad ir tarp vyrų yra nė kiek ne mažiau talentingų auklėtojų - tai tiesiog toks asmenybės tipas. O svetimais mažyliais yra tiesiog priimta gėrėtis. Bet iš tiesų moterys paprastai nedega troškimu stverti svetimas atžalas, glausti jas prie krūtinės ir apiberti bučiniais. Be to, ir tarp vaikų pasitaiko kaip reta visomis šio žodžio prasmėmis nesimpatingų asmenybių. Paprastai moterys yra pasirengusios dievinti visus tik veikiamos hormoninės sistemos, kuri signalizuoja: „Laikas! Ar ilgai dar svarstysi?“ Štai tada jos pradeda žvilgčioti į vežimėlius ir stvarstyti už rankų pašalinius dvimečius piliečius. O apskritai - ne. Ne visos moterys dievina vaikus, o tos, kurios dievina, ne visus. Ir ne visada.

Moterys yra silpnesnės už vyrus

Moterys yra ištvermingesnės, lengviau ištveria alkį ir troškulį, dažniau išgyvena per epidemijas ir net padidėjusį radiacinį foną pakelia geriau. O štai moterų raumenų masė išties yra mažesnė.

Tarp moterų nėra genijų

Na, taip. Tikrai... Uždrauskime moterims mokytis ir dirbti, uždarykime jas namuose, užkraukime joms visus juodus darbus. O iš atkakliųjų, kurios vis dėlto, nepaisydamos sunkumų, ką nors nuveiks, tiesiog pavokime jų triūso vaisius. O paskui pasakykime: moterys niekam tikusios. Ne, čia nereikia užrašo „Sarkazmas“, taip iš tiesų ir buvo. Esmė ne ta, kad tarp moterų mažai genijų, esmė ta, kad dar neseniai moterys tiesiog neturėjo galimybių ką nors kurti. Pirma, tam reikia išsimokslinimo, kurio jos negaudavo, antra, tam reikia žmogaus, kuris moteriai užtikrintų tam tikrą laisvę: prižiūrėtų vaikus, kol ji rašo nemirtingą kūrinį, užsikrautų ant savo pečių namų ūkį (ne šiuolaikinį ūkį, o be vandentiekio ir su žvakėmis!), kol ji kuria. Jei kas vis dar netiki, pranešame: internete galima rasti moterų padarytų atradimų ir išradimų sąrašų. Tarp jų, pavyzdžiui, pirmoji programavimo kalba. Ir dar sąrašų išradimų, kuriuos iš moterų pasisavino vyrai.

Moteriška logika skiriasi nuo vyriškos

Karalienės Viktorijos laikais mokslininkai sugebėjo įrodyti, kad moterys mąsto kažkokia ypatinga smegenų dalimi (matyt, pačios karalienės moterimi nelaikė). Štai čia jau galima sarkastiškai nusišypsoti. O mūsų laikais neurobiologai įrodė, kad mąstome mes visiškai vienodai ir mūsų logika - tokia pati. Bet mūsų etika skirtinga, tai tiesa. Moterys dažniau vadovaujasi principu „nepakenk“, o vyrai - principu „tikslas pateisina priemones“.

Moterys gražinasi dėl savęs

Ne. Moterys gražinasi dėl aplinkinių. Bet ką nors darydama diena dienon daugybę metų anksčiau ar vėliau pradedi jausti tam tikrą malonumą. Tiesa, atidžiau pažiūrėjus, malonumas kiekvienai kitoks: vienos kasdien lakuojasi nagus vis kita spalva, kitos neįsivaizduoja vakarinio dušo be dešimties aromatinių kaukių įvairioms kūno dalims. Trečios negali gyventi be dekoratyvinės kosmetikos ir joms nieko nereiškia sekmadienio rytą pasidaryti vakarinį makiažą vien todėl, kad įdomu pažiūrėti, kaip nauji šešėliai dera prie mėgstamų lūpdažių. Bet nė viena moteris, likusi vičvienaitė, nepradės gražintis pagal visas taisykles. O kam? Tuščias laiko gaišimas.

Visos moterys nori ištekėti

Ne. Tai vyrai nori vesti. Monogaminė santuoka - vyrų išradimas. Iki jos dalis vyrų neturėjo nė mažiausios galimybės susilaukti palikuonių, nes buvo niekam nereikalingi. Moteris siekia išsirinkti geriausią, ir visada lieka tokių, kurių niekam neprireikė. Tai yra gamta. Bet vyrams tai nepatiko, o auginti svetimus palikuonis jie taip pat nenorėjo. Ir štai, prašau, sugalvota monogaminė santuoka. O žmonės iš prigimties yra poligamiški. Dabar mes grįžome prie visiškai natūralaus elgesio: moteris renkasi vyrą, kol randa tokį, su kuriuo nori turėti vaikų (jeigu apskritai nori vaikų). Ištekėti ji nori todėl, kad taip yra patogiau, o ne todėl, kad niekaip negali gyventi be spaudo pase. Tai moteris, kuri iš esmės nori ilgalaikių santykių. Netikėtumas: to nori ne visos moterys.

Moterys yra valyvesnės

O dar jos neva dievina namų ruošą ir mėgsta visokius nuobodžius darbus, kuriems reikia susikaupimo ir kruopštumo. O iš tiesų moterys buvo priverstos užsiimti nuobodžiais, rutininiais darbais (prie kurių priklauso ir švaros bei tvarkos palaikymas), nes įdomesnio darbo joms niekas neduodavo. Kūryba - vyrams, o darbuotis su skuduru - moterims. O dabar, vyrą ir moterį paprašius iš buto pašalinti visus daiktus, kurie gali padėti suprasti, kokios lyties yra buto šeimininkas, o paskui įleidus svečių - tie svečiai niekada nesuprastų, kam priklauso būstas. Tvarkingumas ir valyvumas nepriklauso nuo lyties.

Moterys mažiau agresyvios

Anaiptol. Moterys tiesiog kitaip reiškia agresiją. Žaibiškas smūgis „kabliu“ - ne jų metodas. Moteriškas metodas - apnuodyta plyta, visiškai atsitiktinai nukritusi ant priešo nuo beržo. O jos, aišku, niekuo dėtos. Beje, toks metodas gerokai veiksmingesnis.

Moterys nori, kad dėl jų būtų leidžiamos krūvos pinigų

Taip, moterims patinka linksmai leisti laiką arba jausti vyrų dėmesį (tikriausiai tai patinka ir vyrams). O dar moterys atvirai pasakoja apie savo troškimus, todėl ir gimsta šis nesusipratimas - kad moterys tik ir reikalauja dėl jų išlaidauti. Patikėkite, jei pakeliui iš darbo namo nupirksite moteriai jos mėgstamą šokoladuką, jai tai atstos dešimtį visai nereikalingų brangių vėrinių. Jai svarbus jūsų dėmesys!

Moterims reikia sekso iš meilės

Ir tik iš meilės! Kitaip jokio malonumo, tik kankynė ir apgailestavimas ryte. Suprantama, kad ir šį mitą sukūrė vyrai. Dar neseniai vyras niekaip negalėdavo sužinoti, ar vaikai yra tikrai jo. Vadinasi, moteriai reikėjo įteigti pasibjaurėjimą seksu, pavaizduoti jį kaip kažką purvino, gėdingo, ko padori moteris turėtų gėdytis. Bet su gamta juokauti sunku, libido negalima slopinti, tai gali blogai baigtis. Ir kas moterims liko? Leisti sau seksą iš didelės meilės, nes meilė - toks nuostabus jausmas, kad joks purvinas seksas jo nesubjauros. O kas tikrins, tai buvo meilė ar tiesiog potraukis? Niekas. Bet labai įdomu, kad šiuo mitu kai kas iki šiol tiki.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“