Partnerius renkamės tarsi maistą?

Šią abi mokslininkės padarė visiškai nepriklausomai viena nuo kitos, stebėdamos savanorių ir interneto naudotojų elgesį įvairiose situacijose. L.Hant bandė nustatyti, kaip aplinkybės susipažįstant veikia gyvenimo draugo pasirinkimą, taip pat tai, kaip žmogus vertina aplinkinius ir pats save. Eksperimento dalyviams ji rodė nepažįstamų priešingos lyties žmonių nuotraukas, o paskui klausėsi jų pokalbių su naujais pažįstamais arba demonstruodavo filmukus, kuriuose potencialūs kandidatai šnekučiuodavosi su kitais žmonėmis. K.Diurant eksperimentui sukūrė netikrą pažinčių tinklalapį ir savanoriams siūlė ten išsirinkti potencialų partnerį.

Kuo didesnis pasirinkimas, tau daugiau dvejonių

Paaiškėjo - kuo didesnis buvo pasirinkimas, tuo daugiau bandymo dalyviai dvejodavo. Kai potencialius išrinktuosius jie matydavo tik nuotraukose, vaizdo įrašuose arba žiūrinėdavo jų profilius internete, retai susidomėdavo kuriuo nors konkrečiai. Didžiausią interesą tęsti pažintį rodė tie, kas susipažindavo akis į akį. Tai išties primena apsilankymą prekybos centre. Ten matome daugybę tų pačių kategorijų prekių ir kartais ilgai svyruojame prieš išsirinkdami optimalų variantą. O štai namuose pasirinkimas nedidelis, ir tenka valgyti tai, ko yra šaldytuve.

K.Diurant taip pat nustatė žmonių elgesio brandžiame amžiuje sąsajas su pasirinkimo buvimu arba nebuvimu paauglystėje. Tie, kas jauname amžiuje nepatyrė priešingos lyties atstovų dėmesio trūkumo, vyresni rinkdamiesi partnerius demonstruodavo santūrumą ir atsargumą. O štai tie, kas paauglystėje nebuvo populiarūs tarp bendraamžių, buvo ne tokie išrankūs ir linkę rizikuoti, užmegzdami pažintis su abejotinomis asmenybėmis.

Matyt, ankstyvas populiarumas, viena vertus, suteikia galimybę išsirinkti geriausią variantą, suteikia patirties, dėl kurios geriau perpranta kitus žmones. Todėl jie taip "negriebia" pirmo pasitaikiusio, panorusio užmegzti santykius, o ieško tokio, kuris išties tiktų. Jei vaikinas ar mergina turėjo mažai gerbėjų, jauno žmogaus savivertė mažėja, ir jis yra pasirengęs bendrauti su kiekvienu, kas atkreips į jį dėmesį, nesusimąstydamas apie galimą riziką. K.Diurant čia įžvelgia panašumą su kilusiais iš vargingų šeimų, kurie vaikystėje turėjo ribotas galimybes rinktis maistą. Vėliau gavę galimybę rinktis, jie dažnai maitinasi ne itin sveikais produktais, svarbiausia, kad jie būtų skanūs ir kaloringi. "Pasimėgavimo jausmą, kurį patiriame ieškodami produktų ir juos valgydami bei rinkdamiesi gyvenimo draugą ar draugę, ko gera, gimdo panašios arba vienodos neuronų grandinės smegenyse, - mano mokslininkė. - Pasirinkimo mechanizmų panašumo nustatymas gali

padėti atskleisti naujas meilės artimiesiems ir meilės maistui paslaptis ir suprasti, kaip galime padėti žmonėms geriau suprasti vieniems kitus".

Naudinga klausyti širdies

Kita vertus, jei rinkdamiesi partnerius vadovausimės taip pačiais principais kaip ir apsipirkdami parduotuvėje, galima taip niekada nieko ir nerasti arba rasti nevykusį variantą. Dažnai mums reikalingas savybes randame įvairiuose žmonėse: tas gražus, anas protingas, o kitas turtingas, bet pirmasis - egoistas ir lengvabūdis, antrasis - be skatiko kišenėje, o trečiajam galvoje vien verslas. Taigi pasirinkę protą, grožį arba pinigus, tik tai ir gauname, o kiti reikalavimai nėra patenkinami. Štai ir negalime apsispręsti. Jei turėtume vieną kandidatą, būtų lengviau nuspręsti - tinka jis ar ne.

Galų gale visada yra naudinga klausytis savo širdies ir intuicijos, o ne tiesiog vertinti ir "sverti". Jei žmogų mylime, tikėtina, kad teks susitaikyti su kokiais nors jo trūkumais. O jeigu širdis tyli, jokie pliusai negarantuoja laimingos sąjungos.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"