Pamiršti žodžiai (6). Nemu(na)...

Nemune, Nemune, bėk nesustodamas, bėki,
Neški į Baltiją, Nemune, vandenis lieki.

Mano daina dar vis aidi virš tavo krantų
Apie šią upę, kurią aš labiausiai myliu...

Tai ištrauka iš dainos "Nemune, Nemune". Teksto autorius - Vydmantas Juronis.

Kuris iš mūsų nežinome dainų apie Nemuną - autorinių ir folklorinių?

O kuris žinome bent vieną dainą apie Memelę?

NEMU. Pasaulinio garso baltisto dr. V. Mažiulio aiškinimu, Nemuno vardas kilęs iš labai seno baltų žodžio "nemu", reiškusio lankstumą, lenktumą, virtęs būdvardžiu "nemuna" (ta, kuriai būdingas lankstumas, lenktumas)... Vakarų baltai upę vadino moterišku vardu Nemuna, rytų baltai - Nemunu. Tokį vardą bus davę prie šios upės apsigyvenę baltų prokalbės laikų žmonės (prabaltai)... 3 DAINOS apie Nemuną, tapusios šlageriu, autorius Vydmantas Juronis (1946-2012). Muzikantas, grupės "Kertukai" gitaristas, parašė ir tekstą, ir muziką. "Kertukai" 1966-1971 m. gyvavo Kaune (pavadinimas lietuviškas, reiškia išdykėlius, padaužas).

Nemune, Memele...

1841 m. Augustas Henrikas Hofmanas fon Falerslebenas (August Heinrich Hofmann von Fallersleben) parašė žodžius oficialiam Vokietijos himnui "Vokietija aukščiau visko" (vok. Deutschland Uber Alles). Visas eilėraštis buvo giedamas nuo 1922 m. iki 1945 m. Nuo 1949 m. buvo naudojama tik muzika. Nuo 1989 m. Rytų ir Vakarų Vokietijų susijungimo giedamas tik trečias posmas. Nuo 1991 m. giedamas tik trečias posmas.

Himno eilių pirmame posme yra eilutės: "Nuo Maso iki Memelio..."

Turimas galvoje Nemunas.

Istorinis kontekstas

XIII a. vakarines baltų žemes užėmė Vokiečių ordinas. Nuo šio amžiaus pirmosios pusės iki 1283 m. buvo nukariauta visa baltų gyventa teritorija nuo Vyslos iki Nemuno: Pagudė (Pogesania), Pamedė (Pomesania), Varmė (Warmia), Barta (Bartha), Notanga (Natangia), Semba (Sambia), Galinda (Galindia), Nadruva (Nadrowia), Skalva (Scalowia), Sūduva (Sudowia).

Šių sričių gyventojai pagonys vokiečių šaltiniuose vadinti prūsais, nes su jais kryžiuočiai susidūrė anksčiausiai.

1252 liepos 29 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo sutartyje numatyta Danės žiotyse pastatyti pilį bei miestą, kur turėjo būti perkelta ir vyskupo rezidencija. Istorikai rašo, jog rudenį Livonijos riteriai atplaukė laivais ir pradėjo statyti medinę pilį. Pilies statybą finansavo Ordinas ir Kuršo vyskupas. Miestas priklausė jiems.

Miestą vokiečiai iš pradžių pavadino Nova Tremonia (Naujasis Dortmundas). Ilgainiui jis įgavo Mumel, Mumelburg ir galiausiai Memelburg pavadinimą.

Šioje Mažosios Lietuvos įvykių chronologijos vietoje trumpam stabtelkime: o kodėl gi Memel?

Kalbininkai teigia, kad šis pavadinimas yra hidroniminės kilmės: tai Nemunas.

VINGIUODAMAS teka...

O buvo Nemuna?

Teigiama, kad iš pradžių Mumeliu vokiečiai vadino Nemuną. Suvokdami, kad upė baigiasi (įteka į Baltijos jūrą) prie Klaipėdos, užkariautojai, 1252 m. pasistatę savo pilį, Klaipėdos vardą, kuršiškos kilmės, pakeitė į Memel(e). Taip aiškino pasaulinio garso baltistas dr. Vytautas Mažiulis.

Kodėl gi vokiečiai Nemuną pervadino Memeliu?

Prūsų kalbos etimologijos žodyne V. Mažiulio aiškinama, kad upė Nemunas iki tol, kol vokiečiai apgyveno šį kraštą (XIII a.), čia veikiausiai turėjo moteriškosios giminės pavadinimą - ji buvo Nemuna (kirčiuota galūnė). Taip vakarų baltų dialektu Nemuną vadinę skalviai ir kuršiai.

Dėl vokiečių įtakos, pasak V. Mažiulio, Nemuna įgavusi kitą galūnę - Nemune. Priebalsiai ir balsiai buvo asimiliuoti vokiečių vartojimo patogumui: N virto M, u pasidarė e, antras n - l. Taip radosi Memel(e).

Nemuna - vakarų dialektu Nemunas. Jotvingiai turbūt vadino šią upę vadinti "vyriškai". Vyriškąja gimine (Nemunas) patvirtina visų lietuviškųjų dialektų duomenys, taip pat slavų Nemon, Neman, Nioman, Niemen... (Slavai į baltų gyvenamus Nemuno aukštupio kraštus atsikraustė VI-VII a. ir dėsningai pavadinimą pasiskolino.)

Kokia gi Nemuno vardo kilmė?

Nemu: vingiuota

"Hidronimo Nemunas kilmės klausimas yra labai kietas baltų etimologijos riešutas", - rašė V. Mažiulis. Pasak mokslininko, tai labai senas žodis, atsiradęs iš baltų daiktavardžio "nemu" - neutralios giminės žodžio, reiškusio lankstumą, lenktumą.

Nemuna - baltiškas būdvardis (Nem-u-na): ta, kuriai būdingas lankstumas, lenktumas.

Taigi, pagal V. Mažiulį, Nemuna ar Nemunas - tai vingiuota upė, ir tokį vardą jai bus davę prie šios upės apsigyvenę baltų prokalbės laikų žmonės (prabaltai).

Memelė: bežadė

Skalviai ir kuršiai Nemuno tėkmę žemupyje galėjo vadinti Mumeliu.

Filologas, leidėjas klaipėdietis Kęstutis Demereckas laikosi nuomonės, jog Memelė yra senas kuršiškas Nemuno pavadinimas, kuris reiškia nebylią, bežadę, ramią upę. Istorijos tyrinėtojas argumentuoja: popiežiaus Inocento IV bulėje, išleistoje 1253 m., taip ir rašoma: "Upė, kuri yra tarp Livonijos bei Prūsijos, vietos žmonių vadinama Memele".

Senovėje "memeliais" vadinti ramūs, lėti žmonės.

Nemuno ir Mėmelio šaknies reikšmė ta pati: "nemti", "nėmti" - tai netekti žado.

"Pažvelgus Nemuno vardo išsidėstymą bendrajame vakarinių baltų hidronimų sraute, matome, kad, pasiekę Kuršių marias ir Nemuno žemupį, šaknies nem- hidronimai keičia priebalsį ir toliau į šiaurę ir šiaurės rytus keliauja pasikartodami tik šaknies mem- hidronimais <...> Hidronimų su šaknimi nem Latvijos teritorijoje nėra. Memelės vardas, atsiradęs vienos iš seniausių vakarinių baltų genčių teritorijoje ir vėliau paplitęs Latvijoje, yra kuršizmas. Tai dar vienas išnykusios kuršių kalbos paminklas.

<...> Vietovardis Memelis, kuriuo eilę amžių vadinosi miestas prie Dangės, yra ne vokiškas, o senas kuršiškas Nemuno pavadinimas, kuris reiškė nebylią, bežadę, ramią upę", - konstatuoja K. Demereckas ("Vakarų baltų kultūra ir istorija", II dalis, 1995 m.).

KOMENTARAI

Doc. dr. Lina PETROŠIENĖ, etnomuzikologė:

"Aš tokių dainų, kur būtų minima upė Memelė ar Memelis, ar panašiai, nežinau. Memelio folkloro senesniame sluoksnyje nėra. Jeigu kas ir yra, tai autorinė kūryba.
Dėl Nemuno pavadinimo nieko pasakyt negaliu, nesu kalbotyrininkė, labiau galiu kalbėti apie melodiką.
Apie Nemuną - taip, tikrai žinau dainų. Nepasakyčiau, kad jų yra labai daug... Pavyzdžiui... rusniškių "Plauk laivelis Nemunu..." Čia vokiška melodija, tekstas lietuviškas.
Klaipėdiškių dainose sakoma: "Laivs šupoja ir abvirst / Nėkas broliu broliu nesusimiest. Nemuns sava bangomis / Amžinai migda brolius tris." Arba: "Plauklaivelis Nemunan / Baltų linų žėgleliu".
Lietuvininko Augusto Deivilaičio, gimusio XIX a. pabaigoje Šyškrantės kaime (Rusnės apylinkėje), padainuotų dainų yra įrašęs Vytautas Kaltenis. Pavyzdžiui, tokia:
Kur banguoja Nemunelis,
Kur miela Šyšelė plaukia,
Ten tievynė, tieviškelė,
Ten mani širdis vis traukia.
Taip, tai yra folkloras, bet sąlyginai vėlyvas. Tai reiškia, kad melodika ir tekstų stilistika artimesnė autorinei kūrybai negu klasikinei dainuojamajai tautosakai."

Prof. habil. dr. Vladas ŽULKUS, archeologas:

Esama patikimo dokumento - 1253 m. popiežiaus Inocento IV bulės, kurioje sakoma apie upę tarp Livonijos bei Prūsijos, "vietos žmonių vadinama Memele" - lotyniškai "Memele vulgariter appellatum". Tai būtų seniausias Nemuno vardo paminėjimas. Kita vertus, turėkime galvoje, kad jis užrašytas lotyniškai. Ir užrašytas taip, kaip jį čia išgirdo vokiečiai.
Vietiniai gyventojai neimdavo vadinti savo upių taip, kaip jos būdavo užrašomos rašytiniuose šaltiniuose. Lotyniškai apskritai gal vienas kitas iš tūkstančių mokėjo skaityti...
Lotynų kalboje ng virsta minkšta n. Jeigu vietiniai tarė "Dangė", lotyniškai buvo perskaityta "Danija". Ar vietiniai dėl to ėmė sakyti "Danija"? Pagal tokią logiką, Kretinga turėtų tapti Kretinija.
Romėniškuose šaltiniuose Nemunas vadinamas Chronu.
Nemunas teka daugiau nei 900 km. Logiška ir dėsninga, kad atskirose vietovėse, aukštupyje ir žemupyje, atskirų genčių jis vadintas skirtingai. Dniepro baltų žemėse, slavų vadintas vienaip, jotvingių žemėse - kitaip; Kauno apylinkėse upės vardas skambėjo savaip, o skalvių, Lamatos žemėse - savaip.
Kaip Dangė vadinama Kretingoje? Akmena. Ir tai ta pati upė.
Archeologai kartais turi priekaištų kalbininkams, linkusiems nepagrįstai interpretuoti, paprastinti ir vienodinti. Imkime kad ir neva "labai lietuvišką" Palangos upelio Rąžės pavadinimą. Vietiniai gyventojai jį vadino Rože arba Ronže. Lenkai užrašė ą su nosine - Rąžė, o kai kurie lietuvių kalbininkai apsidžiaugė susieję jį su lietuvišku žodžiu "rąžytis". Ir štai dabar turime oficialų upelio pavadinimą, kuris yra pusiau lenkiškas.

Prof. dr. Rimas ŽAROMSKIS, geografas:

Aš abejoju, ar Memelė yra senesnis Nemuno pavadinimas... Reikalas susijęs su rašytiniais šaltiniais, kurie mini upės vardą, o šaltiniai buvo lotyniški arba vokiški. Pats seniausias Nemuno paminėjimas, man rodos, buvo Chronus... Apie tai 7-ajame dešimtmetyje yra rašęs Jokimas Petrulis, kuris detaliai išnagrinėjo senuosius žemėlapius.
Kaip žinome, Nemuno žemutinė dalis vadinama Rusne (šatiniuose Russ), jos atšakos - Atmata, Skirvytė. Rusnės pavadinimas siejamas su vikingais... Aukštupys, vidurupys, manau, visada buvo Nemunas.
Nemunas lingvistiškai siejamas su šlapia vieta - šilu, raistu, ir su nemune - drėgnose vietose augančiu grybu.
Nemanau, kad yra čia ko sukti galvą... Ta pati upė yra vadinama įvairiais vardais. Nemunas - baltiškas pavadinimas, kaip ir Klaipėda.

AR ŽINOTE, KAD...

Karaliaučius buvo Tvankstė

* Klaipėdos pilį XIII a. puldinėjo žemaičiai ir sembai. Popiežius Inocentas IV bule paskelbė karo žygį ginti šiai piliai. Klaipėdos apylinkės ir Semba tapo svarbiausiu karo veiksmų teatru. Sembai puolė Memelburgą - kryžiuočiai sunaikino prūsų pilaitę Tvankstę... Čia pastatė savo pilį ir senąjį vietovės pavadinimą pakeitė į Kunningsberg - Bohemijos karaliaus Otakaro II, kuris padėjo Ordinui surengdamas du žygius į Prūsiją, garbei.

Klaipėdą pirmas paminėjo Vytautas Didysis

Vardą "Caloypede" (Kalaupėda, Klaupeda - Klaipėda) pirmąkart paminėjo Vytautas 1413 m., rašydamas laišką kryžiuočiams. Ordino maršalui Kuchmeisteriui Lietuvos valdovas tvirtino, kad miestas (esama spėjimų, jog čia kadaise būta vietovės Kalaupėdės ar panašiu pavadinimu) buvęs pastatytas žemaičių žemėje. Prūsai esantys jo protėviai ir jis reikalaująs savo tėvų palikimo iki Osos upės.
1419 m. Lietuvos atstovai vėl pareikalavo, kad Klaipėda priklausytų Lietuvai, nes ji yra Žemaitijoje (iš Lietuvos ir Lenkijos taikos sąlygų su Kryžiuočių ordino projekto).

Atiduota vokiečiams

1422 m. buvo pasirašyta Melno taika, kuria užbaigti LDK karai su Kryžiuočių ordinu: nustatytos sienos tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos.
Ordino pusėje liko Mažoji Lietuva. Ordinas atsisakė Žemaitijos.
LDK gavo nedidelį jūros plotą: 15-20 km pločio teritorijos ruožo Baltijos pajūryje ir Nemuno dešiniajame krante nuo Palangos iki Šventosios.
1525 m. paskutinis Kryžiuočių ordino magistras buvo Albrechtas Brandenburgietis.
Albrechtas Ordino valstybę paskelbė pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, o evangelikų liuteronų tikėjimą - valstybine religija. (Pabaltijyje atsirado nauja valstybė - Prūsijos kunigaikštystė.)
Prūsija tapo pirmąja Europoje protestantiška šalimi.
1516 m. - Ordino didysis magistras Albrechtas Klaipėdoje susitiko su Livonijos magistru Pletenbergu pasitarti dėl bendro karo prieš Lenkiją...
(Duomenų šaltiniai: Mažosios Lietuvos enciklopedija; E. Gudavičius, "Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII a."; Zenonas Raulinaitis, "Lietuvos raiteliai. Kelias į sostą", A. Vitkus "Lietuvos istorijos įvykių chronologija" ir kt.)