Odos jaunystės ir grožio paslaptis: kokia apsauga svarbiausia?

Oda – tai mūsų apsauginis barjeras, dažnai atspindintis ir organizmo būklę, įvairius sveikatos sutrikimus. Visgi ir ji pati gali susirgti ar anksčiau laiko suvysti. Viena dažniausių to priežasčių – netinkama apsauga nuo saulės ar jos nustūmimas į šalį. Kodėl per šias atostogas vertėtų suklusti ir kaip saugoti odą nuo nudegimų saulėje pataria kosmetologė Laima Hinz ir „BENU vaistinės“ vaistininkė, edukacinio projekto „Eksperimentas: Saulė“ specialistė Dovilė Bajoriūnaitė.

Vidinis ir išorinis odos senėjimas

Kosmetologės L. Hinz teigimu, svarbu atskirti du odos senėjimo tipus – vidinį ir išorinį. Vidinį lemia mūsų genetika, sutrikusi medžiagų apykaita, hormonų disbalansas ir stresas. Išorinį – mus supanti aplinka, užterštumas, o labiausiai – saulė.

„Išorinis, saulės nulemtas senėjimas, dar vadinamas fotosenėjimu, pasireiškia odos pigmentacija – dėmelėmis ir odos spalvos nelygumais. Nors šie požymiai iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs ir nereikšmingi, jie stipriai keičia bendrą veido odos būklę ir išvaizdą. Jei trisdešimtmetės moters pagrindinė prastos odos būklės priežastis yra fotosenėjimas, ją išsprendus neinvazinėmis grožio procedūromis, pokyčiai bus pastebimi“, – sako L. Hinz.

Kosmetologė priduria, kad visgi turime susitaikyti su tuo faktu, kad odos senėjimas yra natūralus procesas, prasidedantis nuo 25 metų. Streso mažinimas ar tinkamo hormonų balanso palaikymas gali sulėtinti senėjimo procesus organizmo viduje. Išoriškai svarbiausia – atsakingai ir sąmoningai mėgautis saulės voniomis, saugant savo odą.

Nudegame nė nejausdami

„BENU vaistinės“ vaistininkės D. Bajoriūnaitės teigimu, mūsų odą labiausiai veikia UVA (ultravioleto A) ir UVB (ultravioleto B) saulės spinduliai. UVC (ultravioletą C) sugeria ozono sluoksnis ir atmosfera.

„UVA ir UVB spinduliai odai daro skirtingą įtaką. UVA tipo spinduliai veikia gilesnius odos sluoksnius ir net sukelia vėžinius susirgimus. UVB veikia paviršinį odos sluoksnį (epidermį), sukelia fotosenėjimą, odos nudegimus. Blogiausia, kad minėtų ultravioletinių spindulių mes nejaučiame, todėl ir odą saulėje nudegame to nė nepastebėdami. Deja, bet vaikystėje ir paauglystėje patirti smarkūs saulės nudegimai odos vėžio riziką vyresniame amžiuje padidina iki 80 procentų“, – perspėja vaistininkė.

Pasak D. Bajoriūnaitės, saugoti odą turime ištisus metus: saulės spinduliai prasiskverbia pro debesis, tad ir apniukusią dieną veikia mūsų odą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad UVA tipo spinduliai taip pat prasiskverbia pro langus. Dėl šios priežasties, vairuojant automobilį ar dirbant prie saulės nutvieksto lango, reikėtų saugoti odą.

„Edukacinio projekto „Eksperimentas: Saulė“ metu pastebėjau, kad žmonės, nors ir supranta apsaugos nuo saulės svarbą, vis dar vengia kasdien ir reguliariai saugoti odą. Ši būtinybė prisimenama tik per atostogas ar itin karštomis dienomis. Klaidingai galvojama, kad tik tada būtinas kremas nuo saulės. Visgi eksperimento metu, išvydę savo odą UV kameros šviesoje, pamatę, kaip ją apsaugo priemonės nuo saulės, dalyviai šią nuomonę pakeičia“, – pasakoja BENU vaistininkė.

Kokią apsaugą rinktis?

Vaistininkės D. Bajoriūnaitės teigimu, leidžiant laiką pajūryje vasarą ar slidinėjant žiemą, geriausia rinktis maksimalią apsaugą suteikiančius kremus – turinčius SPF 50 faktorių ir apsaugančius nuo visų saulės spindulių tipų. Didžiąją laiko dalį praleidžiant biure pakaks ir SPF 15 faktorių turinčio drėkinamojo ar apsauginio kremo; ruošiantis pietų pertraukai saulėtoje terasoje, reikėtų pasirūpinti kiek stipresne, SPF 30 siekiančia apsauga. Šiuo atveju patogu naudoti purškiamą apsauginę dulksną. Svarbiausia – nepalikti odos be jokios apsaugos.

Šiai minčiai antrina ir kosmetologė L. Hinz. Pasak jos, žalingas saulės poveikis odai pasireikšti gali vos per kelias minutes. Dėl to saulėtomis dienomis, net ir trumpai būnant saulėje, apsauginiu kremu reikėtų patepti visas drabužių neuždengtas vietas – veidą, kaklą, dekoltė, plaštakas ar rankas.

„Apsauginės priemonės kiekis taip pat labai svarbus. Kremo, kuriuo tepamas veidas, kaklas ir dekoltė, kiekis turi būti ne mažesnis nei arbatinis šaukštelis. Tepant kremu visą kūną, skirtingoms jo zonoms – nugarai, priekinei kūno daliai, kojoms – reikėtų iš tūbelės išspausti kremo, kurio kiekis yra ne mažesnis nei rodomojo piršto ilgis“, – sako L. Hinz.

Lygiai taip pat svarbu apsaugines priemones naudoti reguliariai. Jei visą dieną būnate lauke, kremu rekomenduojama teptis keliais intervalais – 9, 12, 15 ir 18 valandą. Apsauginis kremas nuo saulės turėtų tapti kasdieniu palydovu. Tik svarbu atsiminti, kad jam pasenus, mažėja ir apsauginis poveikis. Dėl to apsauginių priemonių, likusių nuo praėjusių atostogų, verčiau nenaudoti.