Nežemiškos gyvybės atradimas - grėsmė žmonijai?

Fermi paradokso teorija

Paradoksalu: nors egzistuoja šimtai milijardų žvaigždžių ir planetų sistemų, dar nesusisiekėme su nežemiško intelekto atstovais. Šį paradoksą, pavadintą fiziko Enriko Fermi vardu, bandoma išspręsti Didžiojo filtro teorija. Pagal ją gyvenamos egzoplanetos atradimas Žemei reikštų katastrofą.

Fermi pradokso esmė yra tokia: kodėl negalime rasti nežemiškų civilizacijų, nors aplinkui mus yra šimtai milijardų žvaigždžių sistemų, kuriose gali išsivystyti gyvybė? Paaiškinimas yra paprastas: protinga gyvybė kosmose sutinkama itin retai arba civilizacijos yra linkusios išnykti. Tai, trumpai tariant, ir yra Didysis filtras - riba, tam tikras barjeras, kuris užkerta kelią protingos gyvybės pasirodymui. Jo priežasčių gali būti keletas: gyventi tinkamų planetų yra labai mažai, evoliucija nuo paprastų prokariotinių organizmų iki sudėtingesnių ekariotinių gyvybės formų yra mažai tikėtina (Žemėje tam prireikė daugiau kaip milijardo metų), be to, jai vykti būtina daugybė idealių sąlygų. Pavyzdžiui, tokia planeta kaip mūsų Žemė turi suktis tinkamu atstumu nuo savo žvaigždės ir kartu gana toli nuo galaktikos centro, kad išvengtų mirtinos radiacijos. Kitos planetos - dujiniai milžinai turi būti gana dideli, kad patrauktų asteroidus nuo planetos judėjimo trajektorijos. Būtinas ir didelis mėnulis, kuris Žemėje lemia metų laikų kaitą. Duomenų apie nežemiškų civilizacijų nebuvimą galima paaiškinti ir tuo, kad jų signalai mūsų nepasiekia, nes tos civilizacijos greitai žūsta.

Klaustukų iškėlė ir atrasta planeta Kepler-186f

Kol neradome kitų civilizacijų, galime manyti, kad Didysis filtras jas atsijojo kažkuriame vystymosi etape tarp gyvybei tinkamų sąlygų ir aukšto technologinio išsivystymo. Jei rasime protingų būtybių, tai reikš, kad Didysis filtras yra priešais mus ir kažkokia Visatos masto katastrofa laukia ir žmonijos, ir ateivių. Apie Didįjį filtrą buvo dar kartą prisiminta balandžio vidury, kai buvo atrasta planeta Kepler-186f, esanti Gulbės žvaigždyne už 492 šviesmečių nuo Žemės. Ji neįprasta tuo, kad yra pirmoji žinoma planeta, kuri dydžiu beveik nesiskiria nuo Žemės ir, svarbiausia, skrieja vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, tai yra tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad joje gali būti vandens ir galbūt gyvybė. Pagal Didžiojo filtro teoriją vis dėlto būtų geriau, kad Kepler-186f gyvybės nebūtų.