Laimė priklauso nuo genų
Voriko universiteto (Didžioji Britanija) globaliųjų tyrinėjimų centro specialistai susidomėjo tuo, kad, apklausų duomenimis, Danijos ir Nyderlandų gyventojų laimės indeksas yra didesnis negu dar labiau išsivysčiusios ekonomikos šalių gyventojų. Mokslininkai pagal keletą kriterijų palygino 131 šalies piliečių duomenis: pagal socialinį ir ekonominį valstybės išsivystymą, joje gyvenančių tautų kultūrą ir religiją, taip pat genetiką. Pasirodė, kad pastarasis veiksnys, ko gera, turi didžiausios įtakos gyventojų laimės rodikliui. Kitaip tariant, kuo labiau kitų tautų atstovai genetiškai skiriasi nuo Danijos gyventojų, tuo mažiau jie patenkinti gyvenimu. Vadinasi, kuo kurios nors tautybės atstovų genų struktūra panašesnė į danų, tuo jie laimingesni. Taip pat nustatyta, kad nelabai laimingų žmonių genas, veikiantis serotonino (geros nuotaikos hormono) lygį, yra trumpesnis. Iš 30 tirtų šalių mažiausiai žmonių, turinčių trumpą šio geno versiją, gyvena Danijoje ir Nyderlanduose.
Laimė kvepia šviežia duona
Atlikdami tyrimą, kurio rezultatai buvo aprašyti žurnale „International Journal of Trade and Global Markets“, mokslininkai bandė nustatyti, kokie kvapai daugumai žmonių kelia asociacijas su laime ir malonumu. Mokslininkai apklausė vieno Kalkutos (Indija) viešbučio svečius. Jų buvo klausiama, kas jų viešnagę viešbutyje galėtų padaryti dar malonesnę. Per 41 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai galėtų būti numeryje tvyrantis malonus kvapas. Tuomet jų buvo pasiteirauta, koks kvapas jiems atrodo maloniausias ir kelia laimės pojūtį. Pirmąsias vietas (mažėjančia tvarka) „geriausiųjų dešimtuke“ užėmė šviežios duonos, išskalbtos patalynės, ką tik nupjautos žolės, gėlių, maltos kavos, oro po lietaus, vanilės, šokolado, keptos žuvies, skrudintų bulvyčių ir keptos šoninės kvapai. Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad tam tikroje situacijoje žmonės geriausiai įsidėmi būtent kvapus. Mes paprastai įsimename 35 proc. kvapų, 5 proc. vizualinės informacijos ir tik 1 procentą lytėjimo pojūčių. Todėl nekeista, kad kvapai mums kelia tam tikras emocijas.
Laimė yra materiali
Paplitusio posakio, kad laimės už pinigus nenupirksi, kad ir kaip keista, nepavyksta patvirtinti moksliškai. Britų specialistai atliko ne vieną apklausą ir jos rodo, kad laimė žmonių sąmonėje vienaip ar kitaip priklauso nuo finansinės gerovės. Apklausose dalyvavo įvairaus dydžio pajamas gaunantys žmonės. Tie, kurių pajamos buvo gana didelės, paprastai laikė save laimingesniais už mažiau uždirbančius piliečius. Žmonės, kurie valdė nekilnojamąjį turtą, bet neturėjo didesnių santaupų, jautėsi ne tokie laimingi kaip vertybinių popierių ir akcijų savininkai. Matyt, vien suvokimas, kad turi pinigų, didina pasitenkinimą gyvenimu. Bet jei turite namą arba žemės sklypą, tai dar nereiškia, kad esate turtingi. Geriau jautėsi ir tie, kurie turėjo gražių ir brangių daiktų - baldų, drabužių, aksesuarų. Kai buvo apklausiami amerikiečiai, tik 6 proc. respondentų teigė, kad laimė yra dvasinė kategorija ir jos už pinigus nenusipirksi. Kad jaustųsi laimingas, JAV gyventojui dažniausiai reikia ne mažiau kaip 100 tūkstančių dolerių per metus. O Prinstono specialistai nustatė, kad laimingumas tiesiogiai priklauso nuo pajamų tik tol, kol žmogus pradeda uždirbti tam tikrą sumą. Kai uždarbis pasiekia 75 tūkst. dolerių per metus, jo gavėjas jau nebejaučia didesnės laimės uždirbdamas dar daugiau.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą