Neįmintos evoliucijos mįslės

Kaip banginiai pateko į jūrą

Banginių evoliucijos kelias iki šiol yra visiška mįslė. Mokslininkai neranda atsakymo, kas įvyko, kad tie žinduoliai gyvena jūroje. Žinoma tik tiek, kad tai turi būti susiję su labai neįprastais evoliucijos procesais, kadangi šiuolaikiniai banginiai kilo iš sausumos žinduolių, gyvenusių vėlyvojo paleozojaus eroje. Mokslininkams dar teks išsiaiškinti, kaip ir kodėl įvyko šis keistas evoliucijos posūkis.

Partenogenezė

Tai natūrali nelytinio dauginimosi forma, būdinga kai kuriems augalams, bestuburiams ir stuburiniams. Yra teorija, kad šios retos evoliucijos ypatybės tikslas buvo užtikrinti, kad rūšis vystytųsi net nesant alfa-patinų su dominuojančiais genais. Naujais tyrimais nustatyta partenogenezė, būdinga gyvačių patinams, o tai mokslą privers iš naujo apsvarstyti šį klausimą.

Bipedalizmo atsiradimas

Būta daug įvairių prielaidų, kas privertė mūsų protėvius pradėti vaikščioti dviem kojomis. Vieni tyrinėtojai teigia, kad tai buvo susiję su būtinybe turėti laisvas rankas, jog būtų galima naudotis įrankiais ir nešti maistą, kiti tvirtina, kad tai būtinybės žvalgytis po apylinkes aukštoje žolėje pasekmė. Daugiausia sužinoti apie vaikščiojimą dviem kojomis, regis, būtų galima stebint gyvas beždžiones, tačiau niekas tiksliai nežino, kiek jos evoliucijos laiptais nutolo nuo mūsų paskutiniųjų bendrų protėvių.

Kaip išsivystė kalba

Tęsiasi diskusija, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis žmonės pradėjo kalbėti. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad senovės žmogus prakalbo, vos tik jo smegenys padidėjo ir tapo gana sudėtingos, kiti yra linkę manyti, kad kalba - tai natūralus mūsų ankstyvųjų Homo rūšies protėvių gestų ir garsų vystymasis.

Žmogaus evoliucijos pabaiga

Tęsiasi diskusija, ar žmogus kaip rūšis dar tobulėja, ar ne. Garsus gamtininkas Deividas Atenborou (David Attenborough) yra linkęs manyti, kad biologinė rūšis „žmogus“ nebesivysto, nes dabar galime išsaugoti visus savo rūšies atstovus, net tuos, kurie kitomis sąlygomis, vykstant natūraliajai atrankai, neišliktų. Pagal kitą požiūrį žmogaus evoliucija vis dar vyksta, tiesiog perėjo į kitą kokybinę formą.

Cikados gyvenimo ciklas

Cikadų gyvenimo ciklas - vienas mįslingiausių visame gyvūnijos pasaulyje. Kai kurių rūšių cikados gali 17 metų gyventi po žeme, ir tik tada išlįsti į paviršių poruotis. Kai kurių rūšių cikados kažkaip sinchronizuoja savo poravimosi ciklus su analogiškais kitų rūšių procesais.

Žmonės be kailio

Kodėl ir kada žmogaus protėviai liko be plaukuotos kūno dangos - dar viena evoliucijos mįslė, kurią įminti bando biologai ir genetikai. Galbūt tai įvyko pasikeitus gyvenamajai aplinkai, kurioje gyveno hominidai, arba kad mažiau plistų parazitai, kurie paprastai gyvendavo kailyje.

Žmogaus smegenys

Mokslininkai nustatė, kad palyginti „neseniai“, maždaug prieš 2 mln. metų, mūsų protėvių smegenys pagal apimtį ir sandaros sudėtingumą prilygo šiuolaikinių aukštųjų primatų smegenims. Tačiau vėliau hominidų smegenys ėmė sparčiai vystytis, o prie maždaug dabartinio dydžio ir sandaros priartėjo prieš 160 tūkst. metų. Mokslininkai vieningai mano, kad išsivysčiusios smegenys hominidams suteikė evoliucinį pranašumą, tačiau tokio veržlaus smegenų vystymosi priežastys iki šiol yra nežinomos.

Pirmieji įrankiai

Nėra tikslių duomenų, kada buvo pradėta naudotis įrankiais. Žinomi ankstyviausi akmeniniai įrankiai dešimtmečius buvo siejami su spėjamu jų gamintoju, gyvenusiu prieš maždaug 2 mln. metų, Homo Habilis. Bet nauji tyrimai rodo, kad naudotis pačių pasigamintais įrankiais protingi hominidai pradėjo kiek anksčiau.

Pirmasis hominidas

Buvo manoma, kad pirmosios hominidų rūšys, iš kurių išsivystė žmonės, atsirado Afrikoje. Tačiau neseniai atlikti dviejų iškastinių rūšių Graecopithecus Freybergi, rastų Graikijoje ir Bulgarijoje, tyrimai rodo, kad šiuolaikinių žmonių protėviai daugiau kaip prieš 7 mln. metų jau gyveno Europoje.

Gyvos fosilijos

Dauguma rūšių amžiams bėgant iš esmės evoliucionavo, bet kai kurios per milijonus metų nepasikeitė. Žinomos kaip gyvos fosilijos, šios būtybės mokslininkų akimis yra neįkainojamos, nes suteikia galimybę pamatyti, kaip gyvybė Žemėje atrodė priešistoriniais laikais. Viena iš tokių būtybių yra latimerija. Buvo manoma, kad šios žuvys išmirė prieš 70 mln. metų, tačiau 1938 m. Pietų Afrikoje žvejai pagavo tokią žuvį. Jeigu gyvūnų evoliucija vyko daugybę metų, kodėl gyvos fosilijos nesivysto arba vystosi lėčiau? Tarp populiariausių teorijų - „lėtesni“ genai ir aplinka, kuri yra nepalanki evoliucijai vykti.

Ilgaamžiškumas

Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, didieji vėžliai, gyvena labai ilgai. Milžiniškas driežas, gyvenantis Seišelių salose, vardu Džonatanas - seniausias pasaulyje gyvenantis sausumos gyvūnas. 2017 m. jam sukako 186 metai.

Kai kurie specialistai teigia, kad ilgaamžiškumas paprastai būna susijęs su lėtesniu metabolizmu, bet tikslios biologinio ilgaamžiškumo priežastys vis dar kelia diskusijų. Lėta medžiagų apykaita gali būti tik viena iš daugybės priežasčių, dėl kurių kai kurių rūšių atstovai gyvena gerokai ilgiau už kitus.

Plunksnuotas driežas

Suakmenėjusios archeopterikso liekanos buvo rastos 1861 m. Jis ilgai buvo laikomas pirmuoju paukščiu, gyvenusiu Žemėje. Vėlesni tyrimai parodė, kad šis nuostabus skraidantis žvėriukas, gyvenęs Juros periodo pabaigoje, buvo greičiau dinozauras negu paukštis, taigi paukščių atsiradimą reikia sieti su vėlyvesniu periodu.

Abiogenezė

Gyvybės Žemėje atsiradimo esminė dalis, abiogenezė - natūralus procesas, kurio metu gyvybė atsiranda iš negyvos materijos. Nežiūrint ilgamečių tyrinėjimų ir geofizikos, chemijos, biologijos ir kitų mokslo šakų specialistų bendradarbiavimo, mokslininkai vis dar laužo galvas, spręsdami šį klausimą - kaip vis dėlto negyvoji materija virto gyvąja.

Didžioji panda

Didžioji panda glumina evoliuciją tyrinėjančius mokslininkus. Meškinai visus žavi ir stebina savo vegetarizmu, nesidomėjimu poravimusi ir polinkiu didžiąją dalį laiko eikvoti sėdėjimui, valgymui ir defekacijai (apie 40 kartų per dieną). Kaip šis gyvūnas, taip blogai prisitaikęs gyventi laukinėje gamtoje, išliko dešimtis tūkstančių evoliucijos metų - neaišku.

Kur dingo gyvačių kojos

Kur dabartinių gyvačių protėviai pradangino savo galūnes? Ilgai buvo manoma, kad gyvatės palaipsniui neteko galūnių, prisitaikydamos gyventi jūroje, tačiau tiriant kompiuterinės tomografijos metodu priešistorines gyvačių fosilijas paaiškėjo, kad galūnių gyvatės neteko prisitaikydamos gyventi urvuose. Kas senovės driežus privertė ieškoti prieglobsčio siauruose urvuose - neaišku.

Banginiai ir jų dainos

Mokslininkai iki šiol nežino, kada, kaip ir kodėl atsirado šis mechanizmas. Be to, tyrinėjimai šioje srityje prasidėjo palyginti neseniai. 2015 m. užregistruotas visiškai naujas garsas, kurį skleidė kuprotieji banginiai netoli vienos iš Havajų salų. Paslaptinga naujoji daina buvo tokio žemo dažnio, kad žmogaus ausiai buvo beveik negirdima.

Jetis arba Sniego žmogus

Ne vieną šimtmetį pasakojamos įvairios legendos apie Sniego žmogų. XX a. jis net buvo nufotografuotas, tačiau nuotrauka aiškumo nesuteikė, tik pagimdė naujų diskusijų.

Evoliucijos specialistai pripažįsta, kad yra mažytė galimybė sutikti anksčiau nežinomų rūšių hominidų, kurie gali gyventi kai kuriuose nuošaliuose Žemės rajonuose.

Įvairių rūšių hominidai praktiškai visą laiką gyveno šalia mūsų protėvių, ir mūsų šeimos medis mus gali nustebinti net šiandien.

Drambliai pradėjo gimti be ilčių

Mokslininkai pastebėjo keistą faktą: vis daugiau Afrikos dramblių gimsta be ilčių. Manoma, kad šio neįprasto reiškinio priežastis yra masinis brakonieriavimas dėl dramblių ilčių, naikinantis laukinių Afrikos dramblių populiaciją. Neturėdami ilčių, drambliai gali išvengti brakonierių, bet nežinia, kaip naujos dramblių kartos prisitaikys prie gyvenimo, nes šie didžiuliai žinduoliai iltimis išsikasa maisto, jomis ginasi ir dar visaip naudojasi kasdieniniame gyvenime.