NASA astronomai aptiko septynias Žemės dydžio planetas

Kas yra TRAPPIST-1?

TRAPPIST-1 yra tranzitinių planetų ir planetoidų teleskopo (Transiting Planets and Planetesimals Small Telescope) pavadinimas (1 indikuoja, jog tai pirmoji šiuo teleskopu atrasta žvaigždė). Pasak Nasa bei Belgijos tyrėjų komandos, kurie trečiadienį paskelbė šį atradimą, buvo pastebėta maža, blanki žvaigždė Vandenio žvaigždyne, esanti mažiau nei 40 šviesmečių nuo žemės (arba 235 trilijonų mylių atstumu).

Septynios planetos yra išsidėsčiusios aplink TRAPPIST-1, kurių orbitos nuo pusantros iki 20 dienų. Jei TRAPPIST-1 būtų mūsų saulė, visos šios planetos tilptų į Merkurijaus orbitą. Štai kaip arti jos yra prie savo žvaigždės ir todėl jų orbitos tokios trumpos. Planetos neturi pavadinimų ir kolkas yra įvardijamos raidėmis nuo „b“ iki „h“. Raidė „A“ priskiriama pačiai žvaigždei.

Ar ši naujai atrasta saulės sistema gali palaikyti gyvybę?

Šešios TRAPPIST-1 egzoplanetos yra vidutinio klimato zonoje, kur paviršiaus temperatūra svyruoja nuo 0 iki 100 laipsnių Celcijaus.

Manoma, jog iš jų bent trys gali turėti vandens telkinių, kas smarkiai padidintų gyvybės tikimybę.

Jokia kita žinoma žvaigždžių sistema neturi tiek daug Žemės dydžio uolėtų planetų.

Visos jos yra maždaug tokio dydžio kaip Žemė arba Venera, ar šiek tiek mažesnės. Kadangi motininė žvaigždė yra blanki, planetos yra švelniai šildomos nors jų orbitos gerokai mažesnės nei Merkurijaus – arčiausiai saulės esančios planetos.

Mokslininkai teigia, jog jie turi ištirti planetų atmosferas prieš nuspręsdami ar šios uolėtos sausumos planetos gali palaikyti kokią nors gyvybės rūšį.

Kaip šios planetos ir saulės sistema atrodo?

TRAPPIST-1 planetos yra ne tik ankštose orbitose, bet ir nepaprastai arti viena kitos, todėl atrodo lyg atkeliavę tiesiai iš mokslinės fantastikos.

Jei TRAPPIST-1 būtų mūsų saulė, visos septynios planetos išsidėstytų Merkurijaus orbitoje. Merkurijus yra arčiausiai centro esanti mūsų saulės sistemos planeta.

Stovint ant vienos iš šių planetų paviršiaus kai kurie kiti pasauliai atrodytų didesni nei mėnulis stebint jį iš Žemės.

Žvelgiant aukštyn būtų galima matyti kaimyninių planetų geologines ypatybes, vandenynus ir debesis.

Ultrašalta žvaigždė sistemos širdyje šviestų 200 kartų blankiau už mūsų saulę, kas atrodytų lyg amžina prietema. Be to, tyrėjai spėja, jog žvaigždė šviestų raudona, galbūt lašišos spalvos, šviesa.

Kodėl tiek susirūpinimo?

Trys TRAPPIST-1 egzoplanetos yra taip vadinamoje gyvybės zonoje, taip pat žinomoje kaip Auksaplaukės zona, kur sąlygos yra palankios vandenynams – nei per daug nei per mažai žvaigždžių energijos, kas žymiai padidina gyvybės tikimybę.

Tačiau vien todėl, kad planeta yra šioje gyvybei palankioje terpėje dar nereiškia, jog ten egzistuoja ar kada egzistavo gyvybė.

Kaip jie sužinojo apie TRAPPIST-1?

Atradimą, apie kurį pranešė žurnale Nature, padarė astronomai naudodami NASA egzoplanetas medžiojantį Spitzer kosminį teleskopą.

Šis teleskopas veikia su infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais, kurie šviečia ryškiausiai iš TRAPPIST-1 ir gali aptikti mažiausią šviesos pritemimą, kuris atsiranda kai praskrendanti arba „tranzitinė“ planeta užstoja savo žvaigždės šviesą.

Spitzer duomenys leido komandai tiksliai išmatuoti septynių planetų dydžius ir įvertinti šešių iš jų masę bei tankį.

Spitzer buvo paleistas 2003 metais ir niekas nesitikėjo, jog jis kosmose išbus tiek ilgai, tačiau teleskopas vis dar atranda tai, ko net nebuvo galima įsivaizduoti. Jis seka Žemės orbitą aplink saulę, bet keliauja šiek tiek lėčiau, todėl laikui bėgant vis labiau tolsta nuo Žemės. Jis yra savo galutiniame etape, kuris truks iki 2018 metų.

Kas yra egzoplaneta?

Egzoplaneta yra bet kuri planeta ne mūsų saulės sistemoje – viskas, kas nėra mūsų žvaigždės orbitoje. Pirmoji egzoplaneta buvo atrasta 1988 metais, tačiau nuo tada jų atrasta per 3500.

Tik maža dalis jų priskiriamos prie galinčių palaikyti gyvybę. Vandenynai ir nuotolis nuo žvaigždės yra du pagrindiniai gyvybės galimybės nustatymo faktoriai.

Kas toliau?

Mokslininkai turi ištirti šių, labai tikėtina, uolėtų planetų atmosferas prieš darydami bet kokias išvadas apie vandenį ir gyvybę.

Hubble kosminis teleskopas jau dalyvauja šiame tyrime, o vis dar konstruojamas James Webb kosminis teleskopas prisijungs iš karto po jo paleidimo kitąmet.

Webb ieškos deguonies, ozono ir metano dujų, kurios gali būti pašalinis gyvybės produktas. Mokslininkai spėja, kad visų šių atmosferų tyrimams bei išsiaiškinimui – ar vanduo ir galbūt gyvybė ten egzistuoja, prireiks penkerių metų.