Mūzos įkvėpimas namams

Meniški daiktai namams suteikia išskirtinumo, atspindi gyventojų požiūrį į juos supančią erdvę. Stilingo interjero sąvoka yra gana subjektyvi ir neaiški. Brangus interjeras kartais gali atrodyti nuobodus ir neišskirtinis, o nebrangiai įrengtas priešingai – sužavėti ir palikti neišdildomą įspūdį.

Norėdami pasiekti puikų efektą dizaineriai dažnai naudoja išskirtinius, netradicinius, ryškius daiktus. Kūrybiškas sodrių spalvų, įdomių raštų derinimas su unikaliomis faktūromis ir formomis yra tikrų tikriausia meno rūšis. 

Net jei ir turite ne vieną ryškų kūrinį ar dizaino objektą, atminkite, kad nereikia visko rodyti vienu metu ir vienoje vietoje. Norėdami išlaikyti savitą aplinką eksponuokite kelis ir keiskite juos pagal nuotaiką ar sezoniškumą. Taip kaskart atsinaujins namai. Visgi lengviausias būdas sukurti menišką aplinką – naudoti vieną akį traukiantį elementą: ryškų kilimą, baldą arba netradicinės formos šviestuvą.

Pasirinkus eklektišką dekorą žinotina, kad akims reikia poilsio vietos. Palikę keletą tuščių lentynų, sienų ar tarpų tarp baldų pasvarstykite, kur dailės kūrinys ar meniškas objektas įdomiai pabrėš tuštumą. Kartais nesvarbu, ką interjere norite parodyti – įdomiausia tai, ką paliekate fantazijai.

Planuojant menišką erdvę numatomos spalvos, faktūros ir raštai, kurie sujungs visus elementus. Svarbiausia patogus funkcinis zonavimas, nes tokiuose namuose norisi būti. Prieš pirkdami ryškius dekoro elementus tiksliai numatykite, kur jie atsidurs – gali paaiškėti, kad iš tikrųjų neturite vietos tiems iš pirmo žvilgsnio pamiltiems ryškiaspalviams aksesuarams.

Nepamirškite ir to, kad kartais ryškus, meniškas, „keistesnis“ objektas atrodo nevykęs, ypač kai interjeras nėra baigtas kurti. Neskubėkite iškart keisti – jam dažnai atsiranda vietos tuomet, kai erdvė užsipildo baldais ir dekoro elementais.

Ryškių spalvų, neįprasto modernaus dizaino kilimai – populiarus dekoratyvus elementas šiuolaikiniuose namuose. Čia gali atsirasti patrauklių geometrinių kompozicijų arba unikalių spalvų derinių, augalinių arba animalistinių motyvų, kurie pabrėš interjero stilių. Paprastai kilimas renkamas įrengus patalpas, tačiau, kai dizainas yra unikalus ir originalus, jis tampa meno kūriniu.

Tada interjeras kuriamas išskiriant būtent kilimą, kuris tampa visos erdvės ašimi. Ryškūs kilimai puikiai dera su moderniais baldais, gali būti ne tik ant grindų, bet ir ant sienų, savo spalva ir forma visai neprimindami sovietmečio reliktų.

Visi suprantame, kad patalpa, kurioje paklotas kilimas, yra jaukesnė ir šiltesnė. Paviršių dizainas keičia aplinką. Be estetinės funkcijos, kilimas gali atlikti ir kitas – izoliuoti garsą, zonuoti erdvę, būti interjero akcentu. Be to, kas paneigs, kad basomis juo eiti malonu? Nuo seno kilimai buvo naudojami dėl šilumos, jaukumo ir, žinoma, kaip dekoro elementas.

Jei vilnos ar šilko kilimą anksčiau galėjo įsigyti tik turtingi žmonės, tai dabar asortimentas yra toks didelis, kad tenkina bet kokių poreikių turintį pirkėją. Svarbu ne tik kaina, bet ir stilius, spalva, tekstūra. Natūralios vilnos kilimai paprastai būna šviesesnių, pastelinių spalvų. Tačiau visuomet atminkite, kad natūralių medžiagų gaminiuose dažniau įsiveisia parazitai, pelėsis, juos sunkiau prižiūrėti.

Pateikti aiškias gaires, kaip reikėtų derinti ir maišyti raštus, sudėtinga. Tai priklauso nuo stiliaus, pusiausvyros ir nuotaikos, kurią bandome sužadinti. Jei norėtume kurti Prancūzijos dvarų estetiką, iškart turėtume galvoti apie smulkiomis ir stambiomis juostelėmis, mažais antspaudais išmargintus gobelenus.

Jei kalbame apie šiuolaikišką erdvę, vertėtų didelę spalvinę dėmę derinti su įvairaus dydžio raštais. Sunku apsispręsti, kai akys raibsta nuo dryžuotų, rytietiškų, languotų ir augalinių raštų? Nesibaiminkite, iš tiesų nėra labai sudėtinga suderinti iš pirmo žvilgsnio visai nederančius raštus. Svarbiausias patarimas – ta pati spalvų paletė ir raštų skirtumas pagal dydį.

Raštai gali puikiai papildyti kitus žvilgsnį traukiančius interjero objektus. Pavyzdžiui, ryškų paveikslą pagyvins namų tekstilė: kilimas, pagalvės, kėdžių gobelenai, užuolaidos. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp paveikslo linijų ir abstraktesnių arba, priešingai, griežtesnių raštų.

Tarkime, jei turime ryškų abstraktų paveikslą, kambaryje reikėtų naudoti pasikartojančios spalvos tvarkingesniais piešiniais ar raštais margintą tekstilę – galbūt pastatyti dryžuotą fotelį arba pakabinti languotas užuolaidas. Viena iš priemonių – stambaus ir smulkaus rašto kombinacijos. Ypač gerai, kai jos dera spalviškai su dideliais daiktų paviršiais. Šį vaizdą efektingai papildytų smulkūs kontrastingos spalvos elementai: baldo kojelės, apsiuvamoji užuolaidų ar baldų apmušalų juostelė.

Tarkime, turint ryškiai mėlyną sofą ir tamsiai mėlyną indaują tekstilė galėtų būti smulkių ir stambių mėlynų raštų, kurie pagyvintų erdvę. Lengvesnis būdas – derinti augalinius raštus ir vieną spalvą. Toks vaizdas priimtinesnis akims. Be to, jam sukurti reikia mažiau įgūdžių.

Mada tiesiogiai koreliuoja su interjero dizainu. Pastaruosius sezonus itin madingi gyvūnų – zebro, tigro, leopardo ar gyvatės – raštais marginti drabužiai. Interjere tokie motyvai, mano nuomone, nesuvokiami kaip raštas – jie laikomi atskirais objektais. Pavyzdžiui, zebro raštas puikiai dera beveik su visomis spalvomis, o ypač išryškėja safario spalvų – rudų, gelsvų, chaki – aplinkoje.

Daugelis žmonių nori pagyvinti savo namus ryškiomis spalvomis, tačiau baimė nesugebėti jų suderinti paskatina rinktis neutralią pilką arba rusvą. Gaji nuomonė, kad ryškus interjeras skirtas drąsiems ir ryžtingiems žmonėms. Manau, derinti spalvas nėra taip sunku, kaip atrodo.

Be to, spalva – pigiausia priemonė vizualiniam efektui pasiekti. Sunkiausia užduotis – tinkamai sujungti kompozicijos formas, aksesuarus, baldų elementus ir dekorą. Derinant ryškių spalvų neįprastus dizaino objektus geriausia vadovautis taisykle „mažiau yra daugiau“.

Ryškių spalvų baldai (sofos, foteliai, kėdės) geriausiai matomi, kai turi atsvarą. Nė vienas sodrių atspalvių derinys nebus pilnas be kelių bazinių. Lengviausia naudoti kontrasto arba niuanso principą, tad pagrindinės koloristikos žinios daugumai žmonių tikrai nepamaišytų.

Visą minkštųjų baldų komplektą pasirinkus tik vienos akį rėžiančios spalvos, rizikuojama interjerą perkrauti ir persistengti. Ryškių spalvų baldai, priešingai nei tamsūs, atrodo mažesni ir lengvesni, tarsi apšviesti baltų sienų, daro kambarį erdvesnį ir šviesesnį, o stovėdami tamsiame fone sukuria dramatišką nuotaiką.

Rinkdama spalvas interjerui vadovaujuosi 60/30/10 taisykle. Svarbu paimti vieną dominuojančią (paprastai neutraliausią), kuri padengs 60 procentų kambario. Antroji, šiek tiek drąsesnė, spalva, užims maždaug 30 procentų. Galiausiai – akcentinė, kuri labiausiai trauks dėmesį, turėtų sudaryti likusius 10 procentų.

Praktinis patarimas: jei renkatės ryškią sienų spalvą ar virtuvės baldų fasadus, dažų bandinio netepkite tiesiai ant sienos. Bet kuri spalva turi blogą savybę – ją veikia greta esančios spalvos ir apšvietimas, todėl geriausia išmėginti ant mobilios plokštumos – plokštės, kurią galima perkelti. Pastaroji labai pravers renkant tekstilę namams.

Dažnai sunku suvokti, kas interjerą daro šiuolaikinį. Mano nuomone, forma – vienas iš svarbiausių šiuolaikinio dizaino elementų. Netradicinės, netikėtos formos objektas pelnytai pretenduoja tapti interjero ašimi, bet ir čia galioja taisyklė „mažiau yra daugiau“.

Interjere svarbiausia visuma – kaip baldas atlieka savo funkciją ir papildo erdvę. Nepamirškime, jog netradicinio objekto forma atsiskleidžia tinkamai parinkus medžiagas. Teigiama, kad lenktos, plastiškos formos sukuria „moterišką“ nuotaiką ir minkština erdvę, o griežtų, kampuotų objektų gausa veikia priešingai.