Mokslininkai nustatė, kodėl V. van Gogho paveikslas keičia spalvą

Dažų ir apsauginio lako, kuriuo, kaip manoma, paveikslas padengtas po menininko mirties 1890 metais, cheminė reakcija jo ryškiai geltonas gėles pavertė pilkai oranžinėmis.

Cheminė degradacija vyko pačioje dažų ir lako sandūroje, pridūrė tyrėjai.

V. van Goghas „Gėles mėlynoje vazoje“ nutapė 1887 metais Paryžiuje. XX amžiaus pradžioje paveikslą įsigijo Kröller-Müller muziejus Nyderlanduose. Kaip ir daugelis to meto paveikslų, šis taip pat buvo padengtas, kaip manyta, apsauginiu laku, rašo LiveScience.com.

Tačiau 2009 metais paveikslą konservuojant, „jo dalyse, tapytose kadmio geltonais dažais, aptikta neįprasta pilka tamsi pluta“, teigė muziejaus restauratorius Margje Leeuwesteinas.

Šis spalvos pokytis glumino, mat neatrodė, kad tai paprasčiausiai senstančios lako dangos rezultatas. „Lakas bėgant laikui gali paruduoti ir visoms spalvoms suteikti tamsesnį toną“, – teigė tyrėjas Koenas Janssensas iš Antverpeno universiteto Belgijoje.

Tyrėjų komanda ankstesniame tyrime nustatė, kad dviejuose kituose V. van Gogho paveiksluose ryškiai geltona spalva patamsėjo dėl fotooksidacijos.

„Tačiau kai patamsėja tik lakas, bet jis chemiškai nereaguoja su žemiau esančiais dažai, jį galima gana lengvai pašalinti, o originalios ryškios paveikslo spalvos vėl taps matomos“, – pridūrė K. Janssensas.

Tačiau, anot jo, šiuo atveju dažai po laku taip pat tapo trapūs, o bet kokie bandymai laką pašalinti buvo nesėkmingi – kartu su laku pasišalino ir pilka pluta.

Norėdami nepažeisti paveikslo ir nustatyti kaltininką, muziejaus ekspertai paėmė du mikroskopinius paveikslo dažų mėginius. K. Janssensas su kolegomis, naudodami galingus, bet mikroskopinius rentgeno spindulių srautus, bandė nustatyti jų cheminę sudėtį bei struktūrą dažų ir lako sąlyčio taške. Vietoj permatomų kadmio sulfato junginių, kurių galima tikėtis vykstant dažų oksidacijai, jie rado švino sulfato junginių. (Kai ant dažų krinta ultravioletinė ir mėlyna šviesa, dėl taip vadinamos fotooksidacijos iš kadmio geltonos spalvos dažų išlaisvinami kadmio ir sulfato jonai.)

Anot tyrėjų, atrodytų, jog neigiamą krūvį turintys sulfato jonai susijungė su švino jonais iš lako ir suformavo anglezitą – nepermatomą švino sulfato junginį. Švinas greičiausiai atsirado iš švino turinčios džiūvimo priemonės – džioviklio, pridėto į laką.

Kad V. van Gogho paveikslas būtų apsaugotas nuo tolesnio irimo, K. Janssensas siūlo imtis dvejopų veiksmų. Kadangi procesą paskatina fotooksidacija, jis siūlo kūrinį laikyti silpniau apšviestą. Be to, jis siūlo naudoti „modernesnį laką“, kuris stabilesnis nei naudotas anksčiau.