Mokslininkai įspėja: netrukus nebeturėsime geriamojo vandens

Mūsų planetoje yra daugiau kaip milijardas trilijonų litrų vandens. Bet labai mažai jo galima gerti. 97 procentai vandens Žemėje yra sūraus. Iš likusio trijų procentų gėlo vandens daugiau kaip du trečdaliai - ledynų vanduo. Kita dalis likusio gėlo vandens yra įstrigę dirvožemyje ar tarp požeminių vandeningųjų sluoksnių. Tad lieka tik dalelytė vandens mums prieinamo naudoti.

Žmogui reikia ne tik geriamojo vandens. Beveik viskas, ką mes darome apima vandenį tam tikru būdu. Apskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus Jungtinėje Karalystėje sunaudoja apie 3 400 litrų vandens per dieną.

Jau žinoma, kad vandens trūkumas gali pakenkti augalams ir gyvūnams. Anksčiau buvo skelbiama, kad švaraus geriamojo vandens trūkumas taps didžiausia pasaulio problema. Niekas tiksliai nežino, kas nutiks, kai vandens tiekimas sustos ir kaimyninės tautas ar bendruomenės turės konkuruoti dėl tų pačių, ribotų išteklių.

Jei šalyje neaugs pakankamai maisto, prasidės badas. Nepakankamas geriamojo vandens tiekimas reiškia, kad daugiau žmonių turės gerti iš nešvarių šaltinių ir daugės vandenyje plintančių ligų, tokių kaip vidurių šiltinė. Be to, vandens trūkumas gali tapti ginkluotų konfliktų priežastimi. Ekspertai ir vyriausybės tikina, kad yra numačiusios įvairias išgyvenimo galimybes.

Jungtinės Karalystės 40 procentų maisto importuoja iš šalių, kuriose greičiausiai pasireikš vandens trūkumas. Problemos tuose regionuose tiesiogiai paveiks maisto kainas ir gyvenimo kokybę. Taip atsitiko ir 2008 metais, kai sausra ir aukštos naftos kainos buvo vieni iš veiksnių, sukėlusių pasaulinę maisto krizę. Jungtinėje Karalystėje tuo metu pieno ir šviežių daržovių išlaidos padidėjo iki 30 procentų.