Mitas ar tikrovė: mokėdamas lietuvių kalbą, mokėsi ir latvių

Patarimai

2021-02-21 15:14

Baltijos seses – Lietuvą ir Latviją – jungia kai kas daugiau nei vien bendra istorija, krantus skalaujanti jūra ir kiek daugiau nei šešių šimtų kilometrų ilgio pasienio ruožas.

Abiejų šalių valstybinės kalbos, atitinkamai, lietuvių ir latvių, yra priskiriamos indo-europiečių kalbų grupės baltų prokalbei, todėl žodynuose galima rasti nemažą skaičių panašiai skambančių ir tokią pačią reikšmę turinčių žodžių.

Dėl šios priežasties nuolat girdimos kalbos, jog mokant vieną kalbą, galima nesunkiai susikalbėti ir kita kalba, tačiau faktas, jog pačios kalbos yra skirtingos, verčia tuo nemenkai abejoti. Kurią pusę pasirinkus bus neklystama?

Mokėdamas vieną – moki ir kitą

Remiantis įvairiais rašytiniais kalbiniais šaltiniais, lietuvių ir latvių kalbas tarpusavyje jungia beveik tūkstantis panašiai skambančių ir tokią pačią prasmę turinčių žodžių. Tokie lietuviški žodžiai kaip sveiki, diena, draugai ar komanda, latvių kalboje skiriasi vos per vieną raidę, jiems nukertama ir trumpinama galūnė bei neretai yra tiesiog kitaip kirčiuojami negu priimtina girdėti lietuviškoms ausims.

Tarp vienodais laikytinų žodžių apstu tarptautinių žodžių, kurių skambesys ir prasmė nekinta priklausomai nuo vartojamos kalbos; tai tokie žodžiai kaip policija, automobilis, profesionalus, parlamentas, mafija ir kt. Nors tiek latvių, tiek ir lietuvių kalbose panašių žodžių tikrai galima rasti, tačiau sutampantys žodžiai sudaro tik nedidelę dalį abiejų šalių valstybinių kalbų žodynų.

Mokėdamas vietą – kitos nesuprasi

Nepaisant to, jog latvių ir lietuvių kalbos priklauso tai pačiai baltų prokalbei, tačiau nededant papildomų pastangų abejomis kalbomis kalbama tikrai nebus. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje įprastas žodžių junginys reiškiantis valstybę-narę, latvių kalboje yra kiek ilgesnis.

Nors pažodžiui išverstas jis reiškia dalį bei valstybę, todėl prasmė būtų panaši, bet girdint žodį tai suprasti būtų sunku. Kalbose taip pat apstu ir atvirkštinių žodžių variantų, t.y. lietuvių kalboje elnias reikš latvišką briedį, skola – mokyklą, o ola – kiaušinį.

Dėl šios priežasties abiejų šalių atstovai gali ne tik nesusikalbėti, bet ir susipainioti vienus žodžius palaikę kitais. Kasdienis pokalbis su draugais nebūtų sugadintas suklydus, tačiau oficialios kilmės dokumentuose bei raštuose geriau vadovautis profesionalių lietuvių-latvių kalbos vertėjų pagalba.

Galima sakyti, kad griaunant mitą niekur nepasistūmėjome – jis nei paneigtas, nei patvirtintas!