Mirkčiojimo paslaptis

Pernelyg daug tokiai paprastai fiziologinei procedūrai! Tai kam organizmas sumanė tokį veiksmą? Atsakymo į šį klausimą nusprendė paieškoti neurofiziologai, vadovaujami Tamamio Nakano iš Osakos universiteto (Japonija). Jie atkreipė dėmesį, kad žmonės mirkčioja protarpiais tarp jiems svarbių įvykių. Jei skaito, mirksi baigdami sakinius, oratoriui kalbant - per pertraukėles arba keičiantis filmo scenoms. Mirksėjimas, kaip mano T. Nakanas ir jos kolegos, yra vienas iš instrumentų, padedančių organizmui keisti esamą neuronų, esančių vadinamajame dėmesio neuroniniame tinkle, kuris yra smegenų viršugalvio srityje, būseną. Ši smegenų dalis padeda atpažinti mus dominantį objektą ir dėmesį nuo jo nukreipti į kitus daiktus, kurie yra ne tokie svarbūs. Šią hipotezę patvirtino eksperimentai.

Neslėpkite jausmų!

Mokslininkai neabejoja: slopindamas savo jausmus, žmogus trumpina savo gyvenimą. Ne veltui Pietų šalių gyventojai, italai ar ispanai, gyvena ilgiau už šiauriečius, tarkime, anglus. Juk pietietiškas temperamentas liejasi per kraštus.

Specialistai iš Jenos F. Šilerio universiteto atliko tyrimą, kuriame dalyvavo beveik šeši tūkstančiai savanorių. Mokslininkai matavo jų pulsą ir išsiaiškino, kad tų, kurie bandė užgniaužti nerimą, širdies plakimas pastebimai pagreitėdavo. Vadinasi, slopinant neigiamas emocijas gali išsivystyti hipertonija, taip pat kitos ligos, nuo širdies išeminės ligos iki onkologinių. "Manome, kad žmones, linkusius slėpti savo tikruosius jausmus ir išgyvenimus po išorinio ramumo kauke, reikia priskirti rizikos grupei", - pareiškė tyrimo autoriai. O naujausi britų specialistų tyrinėjimai rodo: keiksmai padeda pergyventi nemalonias akimirkas, numaldyti skausmingas emocijas ir net numalšinti fizinį skausmą. Tai buvo įrodyta eksperimentu, kuriame dalyvavo 64 savanoriai studentai. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes ir paprašyti įkišti ranką į indą su lediniu vandeniu, kuriame ranką reikėjo išlaikyti kuo ilgiau. Vienos grupės studentams buvo leista keiktis, o kitos - ne, jie turėjo sakyti bet kokius neutralius žodžius, pavyzdžiui, stalas, kėdė ir pan. Paaiškėjo, kad besikeikiantys sugebėjo žvėrišką šaltį ištverti 40 sek. ilgiau už tuos, kurie nesikeikė. Patys keikūnai mokslininkams prisipažino, kad įširdus tariant nepadorius žodžius skausmo pojūtis tarsi prislopsta.

Skausmo sumažėjimo paslaptį mokslininkai atskleidė. Besiplūstančių bandymo dalyvių kraujo tyrimai parodė, kad jų kraujyje buvo daugiau laimės hormonų - endorfinų, kurie veikia kaip galingi vaistai nuo skausmo. Pasirodo, keikiantis organizmas gamina labai daug šių hormonų. "Be to, triaukščiai keiksmai paprastai būna mūsų "adrenalininės reakcijos" rezultatas, kai į kraują išskiriamas dar ir streso hormonas adrenalinas, - aiškina Kylio (Anglija) universiteto psichologas Ričardas Stivensas (Richard Stevens). - Jis sukelia raumenų susitraukimus, siaurina kraujagysles, didina širdies plakimo ir kvėpavimo dažnį, spartina mąstymo procesus, žodžiu, imasi visų priemonių pavojui išvengti. Kadaise tokia "adrenalininė reakcija" padėdavo mūsų protėviams atremti priešo puolimą, o šiandien dažniausiai būna mūsų apsauga ištikus stresui".