Miegančio žmogaus smegenys sugeba mokytis

Izraelio neurofiziologai nutarė patikrinti ginčytiną hipotezę su 28 savanorių grupe. Iš daugybės pageidaujančių dalyvauti eksperimente buvo atrinkti išsiskiriantys itin giliu miegu. Būtent giliai įmigę mokslininkų globotiniai turėjo mokytis. Eksperimentas vyko taip: po kelių signalų mokslininkai prie dalyvio nosies prikišdavo pagaliukus su malonių ir nemalonių kvapų pavyzdžiais.

Naujas signalas reiškė naujo aromato pavyzdžio, priešingo ankstesniajam, demonstravimą. Maloniems kvapams atstovavo šampūnai, dezodorantai, o nemalonius skleidė pašvinkusios mėsos ir žuvies gabaliukai. Po kiekvieno seanso elektroencefalografu buvo fiksuojami pakitimai miegančių mokinių smegenyse. Jeigu veikiant kvapui arba garsui bandomasis norėdavo prabusti, neurofiziologai neleisdavo jam toliau dalyvauti eksperimente.

Buvo pastebėta, kad bandymo dalyvių smegenys apdorodavo iš dirgiklių gaunamą informaciją, nes encefalogramose atsirasdavo būdingų linijų. Kai mokslininkai įjungdavo garsą, susijusį su maloniais kvapais, savanoriai imdavo giliau kvėpuoti, o kai skambėjo "nemalonūs" garsai, kvėpavimas, priešingai, padažnėdavo. Kitą dieną mokslininkai patikrino, kaip mokiniai įsiminė "pamoką": įjungdami signalų garsus, stebėjo eksperimento dalyvių smegenų darbo pakyčius ir kūno reakcijas.

Tyrinėtojai tvirtina: garsiniai signalai sukeldavo lygiai tokias pačias kūno reakcijas, kaip ir kvapai ankstesnio eksperimento metu - žmonės imdavo kvėpuoti ne taip giliai ir "uosdavo" kvapus. Todėl biologai tvirtina, kad žmonės miegodami geba įsiminti naujus duomenis. Bet specialistai taip pat išsiaiškino, kad tokia atmintis gali susiformuoti tik gilaus, lėtojo miego fazėje. Dabar bus bandoma išsiaiškinti, ką miegant galima įsidėmėti, o ko ne.

O Los Andželo mokslo tyrimo centro, tyrinėjančio "išėjimo iš kūno" patirtį (Out-Of-Body Experience Research Center) atliko kitą įdomų tyrimą. Jo išvada: visos istorijos, aprašytos religinėse knygose apie kontaktus su mitinėmis būtybėmis, angelais ar demonais, yra tik ryškūs ir tikroviški sapnai. Somnologai juos vadina "spontaniškais įsisąmonintais sapnais" arba "apgaulingais prabudimais". "Dauguma įvairių pranašų regėjimų, apie kuriuos pasakojama, tarkime, Biblijoje, vyksta būtent tomis akimirkomis, kai jie migdosi, miega arba prabunda, - aiškina eksperimento vadovas Michailas Raduga. - O kai kuriose Biblijos vietose tiesiai sakoma, kad Dievas ateina pas žmogų būtent miegant arba snaudžiant". Be to, Biblijos personažai patiria pojūčius, kurie yra žinomi kiekvienam "įsisąmonintų sapnų" specialistui - ūžesį galvoje, baimę, negali pajudėti.