Menkių liepa

Sveiki. Ne paslaptis, kad liepą Klaipėdos kraštą užplūsta minios poilsiautojų iš tolimesnių Lietuvos miestų, gyvenviečių ir net kaimų, kur, matyt, kaimynai draugiškai pasidalinę gyvulių priežiūros grafiką, ir lekia prie jūros pakvėpuoti sūriu paplūdimio oru. Visi galvoja, kad jis sūrus nuo jūros vandens. Ne, patikėkite, tikrai ne - nuo išgaravusio paplūdimyje besivartančių poilsiautojų prakaito. Dalis poilsiautojų yra vyrai, kuriems ištrūkus toli nuo namų labai rūpi menkių žvejyba jūroje. Taip jau būna. Žmogus kažkur iš kažko labai daug girdėjo apie menkių žūklę ir jam labai knieti pabandyti - kaip tai atrodo. Galiu nuraminti - dabar menkės kimba tik vietiniams, vėliau parašysiu kodėl. Tad siūlau susitaikyti su pasyvaus poilsiautojo dalia ir gražiai, be konfliktų šeimoje, baigti pasyvų poilsiavimą tarp dantų girgždinant nežinia iš kur ten atsiradusį smėlį.

Kažkada liepos mėnesį menkių niekas negaudydavo. Vyravo nuomonė, kad menkės per karščius pasitraukia į kaži kokias tolybes ir gilybes, ir apskritai nustoja maitintis. Legenda, panaši į jau seniai paneigtą legendą apie liepos mėnesį nekimbančias lydekas, kurios visos liepą užsiregistruoja pas stomatologus ir keičia dantis. Menkės liepą niekur nesitraukia, na, bent jau didžioji jų dalis. O jeigu jau visai atvirai - ta mažiausia, kvailiausia ir ėdriausia, iki 800 g sverianti menkė patruliuoja labai nedideliu, 3-5 km atstumu nuo kranto ir kartais maitinasi net labai aktyviai. Jos šiuo metu yra ne tokios aktyvios kaip rudenį, tai faktas. Turiu galvoje, kad jeigu joms po nosimi pradėsite mojuoti įprastu rudeniniu masalu - 200-400 g sveriančiu geležies gabalu - pilkeriu, jos, ko gero, nesusidomės. Šiam metų laikui tai per didelis ir per agresyviai judantis masalas. Tas pats, ko gero, bus ir džigaujant. Nors guminukas - kur kas grakštesnis daiktas už pilkerį, bet ir jo judesiai menkei gali pasirodyti kiek per greiti. Žinoma visada atsiras menkė, kuri dar nėra aptingusi tiek, kad nepabandytų krimstelėti netoli bešmirinėjančio silikono gabalo. Patikimiausias būdas šiuo metu - žvejyba pusiau dugnine, masalui naudojant krevetę.

Laivas

Visa tokios žvejybos išklotinė paeiliui. Pirmas dalykas, ką reikėtų akcentuoti - tokiai žvejybai reikia nedidelio katerio. Kodėl? Todėl, kad visi pagal užsakymą žvejus vežiojantys didesni ar mažesni laivukai yra gana aukštais bortais ir nuo menkiausio vėjuko dreifuoja gana nemažu greičiu. Šioje žvejybos rūšyje laivas turi judėti vos vos. Gali ir visai nejudėti, tada bus daugiau darbo rankoms ir kiek sulėtės ruožo, kuriame echolotas rodo žuvį, patikrinimas. Šiaip ar taip, tai geriau nei būti nešamam vėjo 5 km per valandą greičiu. Guminė valtis žemais bortais - idealus variantas tokiai žūklei. Jeigu vėjo visiškai nėra, kas Baltijoje būna itin retai - tada tinka bet kokia gelda.

Masalai ir įrankiai

Masalus jau minėjau - elementari šaldyta krevetė su kiautu, kurių pilni prekybos centrai. Ant kabliuko krevetė veriama su visu kiautu, atsargiai, kad nesubyrėtų. Veriama nuo galvos, švelniai perkišant kabliuką per visą kūną ir gylį iškišant po uodega. Kabliukai atitinkamo dydžio, ilgakočiai, švelnaus lenkimo.Sistema paprasta. Apačioje kabinamas svarelis, geriau nusegamas, nes gali prireikti pažaisti svoriu, niekas nežino, koks bus dreifas po valandos ar dviejų. 10 cm aukščiau rišamas ilgas, 07-1,2 m, pavadėlis. Valo storis nesvarbus, bet pavadėlio valas turėtų būti kiek plonesnis už pagrindinį. Na, o pagrindinis tikrai neturėtų būti plonesnis kaip 0,3-0,4 mm. Ne aukšles gaudom. Pagrindinis valas iki sistemos apskritai geriau pintas, nebūtinai storas, menkės paprastai būna nedidelės, tada kur kas padidėja įrangos jautrumas ir smagesni pojūčiai. Svarelis - priklausomai nuo dreifo. Jis turi patikimai laikyti masalą prie dugno. Normaliomis sąlygomis paprastai užtenka 80-120 g svarelio. Reikia turėti ir sunkesnių, nežinia į kokį gylį galite pataikyti ir kiek stabilus bus vėjas. Įrankis - bet koks sunkesnės klasės spiningas ar kitos paskirties kotas, su kuriuo nebaisu švelniai mestelėti minėtą svorį keletą metrų. Paprastai jeigu yra nors minimalus dreifas, net mesti nereikia. Masalas leidžiamas šalia borto. Kuo lengvesnės klasės kotas - tuo smagesni pojūčiai užkibus menkei - aksioma.

Technika

Tokios kaip ir nėra. Galima tiesiog dreifuoti ir leisti masalui lėtai vilktis dugnu, kartkartėmis galima masalą truktelėti, pakilnoti. Geriausias variantas išsiaiškinamas bandymo būdu. "Šakalį" geriau laikyti rankoje. Jūros dugnas pilnas netikėtumų, kurie labai greit jus gali palikti be meškerės, jeigu ji bus tiesiog atremta.

Žūklavietės ir žuvys

Toli nuo kranto plaukti nereikia. Ko gero, optimalus ruožas - 3-5 km nuo kranto, kur paprastai gylis būna iki 15 m. Verta patyrinėti dugną echolotu ir susirasti duobę ar ilgesnį kalniuką. Šiek tiek seklesniuose ruožuose mėgsta pasnausti stambios plekšnės. Jos irgi neatsisako krimstelėti pro šalį išdidžiai slenkančios virtos krevetės. Kartais plekšnių sugaunama daug daugiau nei menkių, bet nervintis dėl to neverta. Plekšnės paprastai būna tokio dydžio, kad gali sukelti problemų ir nemažai keptuvei. Su menkėmis yra kiek kitaip. Kimba pieštukinio standarto nepilnametės, kartais pasitaiko ir sveriančių per kilogramą. Bet, kita vertus, pabūkim sąžiningi. Ar nuplaukus 20 km dažnai užkimba didesnės? Štai kodėl įžangoje rašiau, kad atvažiavusiam ilsėtis tūlam piliečiui tokią žvejybą susiorganizuoti beveik neįmanoma. Argi jūsų žmona sutiks, kad vietoje vakarinių suknelių, batelių, kremų ir 15 komplektų maudymosi kostiumėlių bagažinę užgriozdintų pripučiama valtis ir 15 "arklių" variklis? Niekada. Nebent jūs nevedęs. Bet tada jūs čia važiuosite ne ilsėtis, o žvejoti. Kita vertus... o tai kas tada žvejyba, jei ne poilsis?

Kas kur galėtų kibti?

Šita tema apskritai galėtų būti perkelta į antgamtinių reiškinių puslapį, bet laikraštyje tokio nėra. Pasidalinsiu informacija apie ranka pasiekiamą vietą - Kuršių marias. Savaitės viduryje "Venus S" laivu teko plukdyti vieną solidaus banko kolektyvą nuo jūros iki Juodkrantės. Buvo sustota pažvejoti. Taip pat ir jūroje. Labai trumpam ir be rezultatų, nes nuo bangavimo kaip musės pradėjo kristi banko moterys. Tiesą sakant, bangavimo beveik ir nebuvo. Vadinasi, moterys krito nuo kažko kitko. Beje, simpatiškos moterys krito pirmosios. Darau išvadą, kad šiame banke yra kiek kitaip nei gyvenime. Čia, minėtam banke, stipresni vyrai, kurie realiam gyvenime paprastai krinta pirmi.

Situacija Kuršių mariose tokia. Stintos mailius jau pradėjo savo pirmąją gyvenime kelionę iš nerštaviečių į jūrą ir krantinėje ties jachtklubu jau trinasi pirmieji sterkų žvejai. Apie sterkų gaudymą masalui naudojant stintos mailių - kitą šeštadienį. Ta pati situacija ir ties II perkėla. Krantinėje priramstyta meškerių ir šlaistosi vienas kitas žvejys. Kimba įvairaus kalibro "balta" žuvis ir etatinė dryžuota, "snargliuota" smulkmė. Ruože nuo senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus laivų ekspozicijos plūdinėmis gaudoma ta pati "balta" žuvis. Na ir visada yra nenuviliančioji Malkų įlanka su puikiu vaizdu į Vakarų laivų remonto įmonę, sustiprintu kranų bildėjimo ir pneumatinių įrankių kaukimo garsu. Ten kimba beveik visada. Ir tai yra visai šalia jūsų laiptinės.

Žadėjimai

Praėjusį šeštadienį žadėjau pradėti seriją straipsnių apie teisingą maisto gaminimą lauko sąlygomis kepsninėje. Manykite, kad apgavau. Matau, kad tam puslapyje tiesiog nebeliks vietos. Kita vertus, sinoptikai šiandien beveik visą dieną žada permainingus orus su nedideliu lietumi ir pagriaudėjimais. Vėjas abi savaitgalio dienas nuosaikus, besikeičiančios krypties. Ar jie nemelavo, galite įsitikinti dabar, iškart pažvelgę per langą. Jeigu nebijote likti du kartus apgauti. Rytoj bus kiek šilčiau, bet antroje dienos pusėje taip pat žadami nedideli krituliai ir pagriaudėjimai. Rytoj pažvelgę pro langą sužinosite, kad buvote apgauti tris kartus. Vienam savaitgaliui tai nemažai, net jei tai būtų balandžio pirmoji. Apie kepsnių gamtoje technologiją parašysiu tada, kai nebus svarbesnių temų, o tai bus greičiausiai lapkričio mėnesį, kada ateis pats tas laikas kūrenti ugnį gryname ore.

Juokelis

Sėdi žvejys valtyje vidury ežero, skuduru šluosto kraują nuo irklo ir sudirgusiu balsu bamba: "Kristus, ne Kristus, koks skirtumas... kai aš žvejoju, niekas čia aplink valtį vandens paviršiumi nesivalkios..."

Šiame puslapyje galite išreikšti savo nuomonę apie gerus ar blogus dalykus, pasidalinti patirtimi, paklausti apie beviltiškai užleistą gamtosaugą ir taip toliau. Galite net komentuoti, tam yra elektroninė versija www.ve.lt, tik nesitikėkite, kad į jūsų komentarus bus atsižvelgta. Į rimtus klausimus ir pasiūlymus pasistengsiu atsakyti rimtai. Jeigu turite atliekamų pinigų reklamai - rašykit. Tuoj pat nebeturėsite. Jeigu turite nenaudojamų žvejybos įrankių ir nežinote, kam juos padovanoti - taip pat rašykite. Vien Klaipėdos rajone yra keli vaikų būreliai, kuriems bet kokia parama bus ne pro šalį. Rašykit adresu: [email protected]