Mažai žinomi faktai apie organizmą

Širdies tylėjimas

Vidutinio suaugusio žmogaus širdis plaka 72 tvinksnius per minutę, 100 tūkst. tvinksnių per parą, 36 mln. per metus ir 2,5 mlrd. per visą gyvenimą. Tačiau širdis plaka ritmiškai, vadinasi, be dūžių cikle, yra ir pauzių. Tai štai, sudėjus visas pertraukas tarp širdies susitraukimų per vieną vidutinės trukmės žmogaus gyvenimą, pasirodo, kad širdis „tyli“ apie 20 metų. Taip pat įdomu, kad širdis sustoja čiaudint.

Nepaisant fizikos dėsnių

Kaip žinoma, skystis iš ten, kur slėgis yra didesnis, teka ten, kur jis yra mažesnis. Bet mūsų organizme šis dėsnis yra nuolatos pažeidžiamas. Vienu metu matuojant spaudimą aortoje ir klubo arterijoje paaiškėjo, kad iš aortos, kurioje spaudimas yra mažesnis, kraujas teka į klubo arteriją.

Apvali širdis

Neseniai NASA atliko tyrimą ir gavo labai įdomius rezultatus. Pasirodė, kad, esant nesvarumo būsenai, širdis ne tik nusilpsta ir mažėja jos apimtis, bet ji ir suapvalėja. NASA kardiologai tyrė 13 Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbusių kosmonautų širdis. Nuotraukų analizė parodė, kad, esant nesvarumo būsenai, širdis suapvalėja 9,4 proc. Grįžus į Žemę, ji per pusmetį atgauna įprastą formą ir atnaujina „žemišką“ aktyvumą. Norint įsivaizduoti širdies aktyvumo sumažėjimą, užtenka konstatuoti, kad pusantro mėnesio gulėjimas lovoje prilygsta savaitei darbo, esant nesvarumo būsenai.

Nauja oda

Žmogaus oda nuolatos atsinaujina. Šis procesas vadinasi regeneracija. Ji vyksta taip: naujos odos ląstelės susidaro epidermio užuomazginiame sluoksnyje, maždaug 28-30 dienų juda link paviršiaus ir netenka branduolių. Paviršiuje jos, dalyvaujant keratinui, sudaro raginį odos sluoksnį, kuris palaipsniui nusilupa prausiantis arba liesdamasis prie drabužių. Taigi oda, kurią laikome sava, nuolatos atsinaujina. Per mėnesį žmogaus odos sudėtis visiškai pasikeičia. Naujagimių odos regeneracijos procesas, kaip ir daugelis kitų, pvz., metabolizmas, vyksta greičiau. Mažylių oda pasikeičia per tris paras.

Elektra mumyse

Žmonės turi didelį elektros generatorių potencialą, ją galima gaminti veikiant praktiškai bet ką. Pavyzdžiui, vieną kartą įkvepiant galima pagaminti 1 vatą, o ramaus žingsniavimo užtenka 60 vatų lemputei maitinti, pakaktų ir įkrauti telefonui.

Be plaukų

Stuburo trauma (lūžis) gali turėtų tokių netikėtų pasekmių, kaip viso kūno plaukų dingimas. Tai unikalus fenomenas, kurio mokslininkai kol kas nesugeba paaiškinti. Plaukai ant žmogaus kūno auga „komunikuodami“ su galvos smegenimis, jei šis ryšys nutrūksta, - o būtent taip ir atsitinka rimtai sužalojus nugaros smegenis, - plaukai ant kūno po truputį ima nykti.

Paukštiška genetika

Kad „vieversys“ yra „vieversys“, o „pelėda - „pelėda“, nėra jokio jų nuopelno ar kaltės. Taip žmones užprogramavo gamta. O kas yra atsakingas už chronotipus, pabandė nustatyti Čikagos Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkai drauge su Korėjos mokslo ir technologijų instituto specialistais. Tyrinėdami vaisines museles drosophilia melanoghaster, jie atrado geną, reguliuojantį cirkadinį ritmą, ir pavadino jį „24 valandų genu“. Pasak jų, muselės, neturinčios šio geno, išaušus ilgai nerodydavo aktyvumo. Palyginti su žmogumi, tos drozofilos - tipiškos „pelėdos“. Tas pats genas atsako ir už nubudimą tų, kuriems pavyko gimti „vieversiais“.

Judri mimika

2011 m. mokslininkams pavyko nustatyti, kad žmogaus mimika atsiranda dar jam negimus. Jau motinos gimdoje vaikas sugeba judinti veido raumenis, šypsotis, nustebęs kilnoti antakius arba raukytis. Veido raumenys sudaro 25 proc. bendro raumenų skaičiaus, o šypsantis dirba 17 raumenų grupių, pykstant arba verkiant - 43. Vienas geriausių būdų išlaikyti lygią veido odą - bučiniai. Bučiuojantis dirba nuo 29 iki 34 raumenų grupių.

Testosteronas ir ilgaamžiškumas

Įvairiais tyrimais yra ne kartą patvirtinta, kad testosteronas turi įtakos gyvenimo trukmei. Pasirodo, kastruoti vyrai gyvena ilgiau.

Spalvų suvokimas

Žmogaus akies tinklainėje yra beveik septyni milijonai receptorių, nuo kurių priklauso spalvos suvokimas. Jų veikimas priklauso nuo X chromosomos. Moterys turi dvi X chromosomas, ir jų skiriamų spalvų paletė yra didesnė, jos dažnai kalba apie atspalvius: „jūros vandens spalva“, „smėlinė“, „balintos kavos“. Vyrai kalba apie pagrindines spalvas - raudoną, baltą, mėlyną.

Kaip girdi vyrai ir moterys

Moterys geriau skiria aukšto dažnio garsus. Savaitės amžiaus mergaitė jau geba atskirti motinos balsą ir girdi, kada verkia kitas kūdikis. Berniukams to ir nereikia! Moterys geriau už vyrus atskiria tono pasikeitimus ir todėl puikiai žino, kada vyrai meluoja. Vyrų „specializacija“ yra laukinės gamtos garsai, jie puikiai „girdi“ kryptį. Pirmoji kačiuko miaukimą išgirs moteris, bet būtent vyras nurodys, kur jo ieškoti.

Noras miegoti

Narkolepsija - liga, kai žmogus nuolatos nori miegoti. Liga pasitaiko nedažnai, maždaug 20-40 žmonių iš 100 000. Mokslininkai narkolepsiją sieja su dezintegracijos sindromu - netinkama miego fazių pradžia. Ligoniai, sergantys narkolepsija, nors ir daug miega, neišsimiega, nes praleidžia lėtojo miego fazę ir iškart atsiduria greitojo miego fazėje, kurio encefalogramos kreivė primena būdraujančio žmogaus encefalogramą. Išsimiegoti tokiu režimu praktiškai neįmanoma. Mes išsimiegame gilaus delta miego stadijoje, o narkolepsija sergantieji į tą fazę nepatenka. Narkolepsijos priežastys iki šiol yra neaiškios. Kai kurie gydytojai mano, kad ligos kaltininkas - smegenų nervinis mediatorius hipokretinas. Būtent jis reguliuoja greitojo miego fazę ir būdravimo režimą. Jei šio nervinio mediatoriaus ląstelės pažeidžiamos, miegas sutrinka.

Didelė oda

Oda - didžiausias žmogaus organas. Vidutinis jos paviršiaus plotas yra nuo 1,5 iki 2 kv.m. Įvairių kūno dalių odos storis ir jautrumas skiriasi. Storiausia pėdų ir delnų oda, ploniausia - vokų. Odos jautrumas tiesiogiai nuo storio nepriklauso. Nors pirštų ir delnų oda yra gana stora, ji jaučia 20 miligramų svorį - tiek vidutiniškai sveria musė.

Natūralus žadintuvas

Tikriausiai kiekvienam yra tekę nubusti likus kelioms minutėms iki žadintuvo skambučio, ypač žinant, kad atsibusti yra būtina. Tai vadinamojo natūralaus žadintuvo, tai yra adrenokortikotropinio hormono, nuopelnas. Mokslininkai mano, kad jis yra kažkaip susijęs su streso organizmui atsibundant mažinimu. Bet įdomiausia, kad jį galima sąmoningai kontroliuoti. Tiriant šio hormono savybes buvo atliktas eksperimentas: jo dalyviai iš anksto „užsiprogramuodavo“ atsibusti tam tikru metu. Daugiau kaip 75 proc. jų išties atsibusdavo jiems reikiamu laiku.

Mirties banga

2009 m. vienoje Amerikos ligoninėje devyniems mirštantiems žmonėms buvo padarytos encefalogramos ir gauti sensacingi rezultatai: po mirties visų jų smegenys, kurios jau turėjo būti mirusios, tiesiog „sprogdavo“: jose kildavo neįtikėtinai galingi elektrinio aktyvumo pliūpsniai, niekada nepastebėti gyvų žmonių smegenyse. Jie kildavo praėjus 2-3 minutėms nuo širdies sustojimo ir trukdavo apie 3 minutes. Anksčiau panašūs eksperimentai buvo atliekami su žiurkėmis - tas pats vykdavo ir jų smegenyse, tik trukdavo trumpiau. Šį reiškinį mokslininkai pavadino „mirties banga“. Staigus smegenų elektrinio aktyvumo padidėjimas aiškinamas tuo, kad dėl deguonies trūkumo neuronai praranda elektrinį potencialą ir staigiai išsikrauna, sukeldami impulsų laviną.

Nevienodas jautrumas

Moters oda yra 10 kartų jautresnė už vyro. Anglų mokslininkų tyrimai rodo, kad net jautriausias šiuo atžvilgiu vyras neprilygsta nejautriausiai moteriai. Užtat vyrų oda yra storesnė už moterų, todėl vyrai turi mažiau raukšlių. Suaugusio vyro nugaros oda yra 4 kartus storesnė negu pilvo. O kai vyras įtemptai dirba, jo odos jautrumas sumažėja dar daugiau ir jis beveik nejaučia skausmo.

Darbštuolė širdis

Organizme kas sekundę vyksta nepaprastai greiti procesai. Kai kūnas yra ramybės būsenos, kraujas iš širdies į plaučius ir atgal keliauja vos 6 sekundes, iš širdies į smegenis ir atgal - 8 sekundes, 16 sekundžių trunka jo kelias iš širdies iki pirštų galiukų ir atgal.

Plaučiai - organizmo „krosnis“

Austrų kilmės sovietų mokslininkas Karlas Trinčeris pirmasis pastebėjo, kad, trūkstant deguonies, didėja laboratorinių gyvūnų plaučių temperatūra. Jis padarė genialią išvadą: „Plaučiai - vienintelis organas, kuriame riebalai, reaguodami su deguonimi, sudega tiesiogiai, be jokių fermentų.“ Šiandien jau ir fiziologai neneigia, kad plaučiai yra „krosnelė“, galinti per šalčius sušildyti organizmą. Todėl šaltyje reikia kvėpuoti negreitai, tolygiai ir giliai.

Kraujo grupė - karjeros ir asmeninio gyvenimo veiksnys

Japonai apie žmogų gali daug pasakyti žinodami tik jo kraujo grupę: I kraujo grupės atstovai - energingi ir mėgstantys bendrauti žmonės, II - atsparūs stresui, kantrūs, bet užsispyrę, III - kūrybingi ir valdingi, o retos IV grupės - santūrūs, iš prigimties lyderiai. Japonai pagal kraujo grupę orientuojasi ir tuokdamiesi, ir įsidarbindami. Firmose stengiamasi formuoti pagal kraują „idealiai sutampančius“ kolektyvus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“