10 metų jie stebėjo savo pacientus ir padarė mįslingą atradimą. Pasirodo, nedaug likus iki mirties žmonės pradeda sapnuoti vienodus sapnus.
Seniai yra žinoma, kad ligoniai, išgyvenę klinikinę mirtį (taip vadinamas grįžtamasis mirties etapas, tarpinis periodas tarp gyvenimo ir biologinės mirties), dažnai pasakoja apie keistus savo regėjimus: prieš juos prasisuka jų visas gyvenimas, o tada jie patenka į kažkokį tamsų tunelį, kurio gale matyti ryški šviesa. Kai kurie tokiuose regėjimuose sutinka savo seniai mirusius giminaičius.
Tačiau JAV psichologų tyrimas rodo, kad likus net trims savaitėms iki mirties pacientai pradeda matyti kai ką neįprasta: konkrečiai – vienodus ir neįtikėtinai ryškius sapnus. Šis reiškinys buvo pastebėtas beveik 90 proc. atvejų iš apklaustų 13 tūkstančių nepagydomų ligonių.
72 proc. atvejų jie sapne bendravo su mirusiais giminaičiais ir draugais, tuo metu jausdami šiltus jausmus. 59 proc. pacientų savo paskutiniuose sapnuose krovėsi lagaminus ar pirko bilietus, tarsi ruošdamiesi į ilgą kelionę. Kai kurie net važiavo traukiniu ar skrido lėktuvu, o kartais kartu su jais sėdėjo ir mirę giminaičiai, su kuriais jie džiaugsmingai bendravo.
29 proc. pacientų sapnavo ne mirusius, o gyvus savo draugus ir giminaičius, o 28 proc. sapne lankė įvairūs jų išgyventi malonūs prisiminimai.
Tiesa, mirštantys vaikai daugiausia sapnavo savo mirusius naminius gyvūnus, o jeigu sapnuose pasirodydavo suaugusieji, mažieji pacientai nesugebėdavo jų prisiminti.
Psichologų tvirtinimu, tokio pobūdžio sapnai prasideda likus maždaug 10-11 savaičių iki mirties, o likus 3 savaitėms jų dažnumas ir ryškumas ženkliai padidėja.
Mokslininkai spėja, kad tikėtina, jog mirties akivaizdoje smegenyse vyksta kažkokie nežinomi pokyčiai, kurių paskirtis – nuraminti žmogų, sumažinant artėjančios mirties baimę.
Rašyti komentarą