Lankytis nerekomenduojama!

Neptūnas

Neptūne jus pasitiks nuolatiniai vėjai, kurie planetoje pučia milžinišku greičiu. Reaktyviniai vėjo gūsiai 2000 km/val. greičiu stumia sušalusius natūralių dujų debesis per Didžiosios Tamsiosios Dėmės šiaurinę ribą. Tai dukart didesnis greitis, negu būtinas garso barjerui įveikti. Žinoma, tokiame vėjyje ilgai neištversi. Neptūne atsidūręs žmogus veikiausiai bus sudraskytas į gabalus ir amžiams dings tuose srautuose. Iki šiol neaišku, iš kur Neptūnas ima energiją stipriausiems vėjams Saulės sistemoje pagimdyti, nes yra labai toli nuo Saulės ir viduje labai šaltas.

Jupiteris

Jupiterio atmosferoje kyla audros, kurios yra tikros pabaisos: vėjai pučia 800 km/val. greičiu, o žaibai blykčioja 100 kartų ryškiau už analogus Žemėje. Žemiau šios baisios atmosferos tvyro skysto vandenilio vandenynas, kurio gylis - 40 tūkst. km. Žemėje vandenilis yra bespalvės permatomos dujos, o Jupiterio branduolyje šis elementas yra visiškai kitoks. Jupiterio išoriniuose sluoksniuose jis toks pat kaip Žemėje. Bet kuo giliau, tuo slėgis didėja, ir galų gale tampa toks, kad suspaudžia net elektronus vandenilio atomuose. Tokiomis sąlygomis vandenilis virsta skystu metalu, laidžiu elektros srovei ir šilumai, taip pat atspindinčiu šviesą.

51 Pegasi b

Antrasis šios planetos pavadinimas - Belerofonas, ji pavadinta senovės graikų didvyrio, prijaukinusio sparnuotą žirgą Pegasą, vardu. Šios dujų milžinės masė yra 150 kartų didesnė už Žemės, ją sudaro daugiausia vandenilis ir helis. Savo žvaigždės šviesoje Belerofonas įkaista iki 1000 laipsnių pagal Celsijų. Belerofono planetos žvaigždė yra 100 kartų arčiau jos negu Saulė Žemės atžvilgiu. Šis karštis sukuria labai vėjuotą atmosferą: karštas oras kyla aukštyn, jį keičia šaltas, ir visa tai vyksta 1000 km/val. greičiu. Suprantama, planetoje nėra vandens, bet tai nereiškia, kad ten nelyja. Didžiulė kaitra išgarina geležį, iš kurios paskui susidaro geležies debesys, o iš jų prapliumpa geležies liūtys. Nepamirškite skėčio!

Venera

Tas, kuris Venerą, antrąją pagal atstumą nuo Saulės planetą, pavadino „Žemės dvyne“, rimtai apsiriko. Išskyrus dydį, Venera apskritai niekuo daugiau nepanaši į Žemę. Veneros atmosferoje yra labai daug šiltnamio dujų. Tai dėl jų sąlygos Veneroje, na, sakysime, labai nemalonios. Pragariškos tiesiogine žodžio prasme.

Žemės atmosfera, kurios pagrindinis uždavinys yra paskirstyti iš Saulės gaunamą energiją (ir šilumą), Veneroje veikia tiesiog priešingai. Užuot planetą įšildžiusi iki tropikų klimato, Veneros atmosfera ją tiesiog perkaitina, išdegina, apgaubia tvoskiančiu karščiu. Joje taip karšta, kad ilgai neatsilaiko net atsparūs palydovai ir zondai. Planetos paviršiuje sąlygos tokios atšiaurios, kad pirmasis į Venerą nusileidęs zondas gyveno 127 minutes, kol susiraitė ir išsilydė. Buvo sužinota, kad kalnagūbriai, matomi Veneros paviršiuje, - tektoninių deformacijų rezultatas, o tai rodo, kad kadaise Venera buvo geologiškai aktyvi. Ar Veneroje būtų įmanoma gyventi? Žmogus iškart uždustų nuo nuodingo oro ir jį sutraiškytų milžiniškas atmosferos slėgis, sudegintų aukšta temperatūra. Paskui - ištirpdytų koncentruota sieros rūgštis, iš kurios Veneroje susidaro debesys.

Marsas

Marse būsimųjų kolonistų ir svečių laukia dulkių audros, kurios gali kilti per keletą valandų ir per kelias dienas apimti visą planetą. Čia - pačios baisiausios dulkių audros visoje Saulės sistemoje. Dulkių sūkuriai Marse pakyla virš jo paviršiaus kaip Everestas Žemėje ir pasiekia 300 km/val. greitį. Tokia audra Marse gali tęstis mėnesius. Ją lydi didžiuliai temperatūrų svyravimai.

COROT exo-3b

Tankiausia ir didžiausios masės egzoplaneta - pasaulis, žinomas kaip COROT exo-3b. Dydžiu ji prilygsta Jupiteriui, bet jos masė yra 20 kartų didesnė. Planetos tankis yra 2 kartus didesnis už švino. Tokioje planetoje žmogus svers 50 kartų daugiau negu Žemėje. Jis ne tik negalės atplėšti kojos nuo žemės - toks slėgis žmogų akimirksniu suplos kaip blyną.

COROT 7-b

Į Saulę atsuktoje planetos pusėje temperatūra yra tokia aukšta, kad gali išgarinti akmenis. Mokslininkai, sumodeliavę COROT 7-b atmosferą, nustatė, kad planetoje veikiausiai nėra lakių dujų (anglies dvideginis, vandens garai, vandenilis), užtat joje pilna akmens garų. Įdomu, kad planetoje net gali būti kažkas panašaus į Žemės orus, tik lyja ten žvyru, o planetos paviršiumi teka lavos upės. Akivaizdu, kad gyventi tokioje planetoje - neįmanoma.

Plutonas

Nors pagal mokslinę klasifikaciją Plutonas nepriskiriamas prie planetų, į jį nusileisti galima. Tik nesileiskite apgaunami gražių vaizdų - Plutonas anaiptol ne žiemos pasaka. Tai nepaprastai šaltas pasaulis, kur didžiąją paviršiaus dalį kiaurus metus (248 Žemės metai) dengia sušalusio vandenilio, anglies dvideginio ir metano apklotas. Veikiami kosminių gama spindulių ir tolimos Saulės, šie ledynai tviska įvairiausiomis spalvomis. Giedriausiomis dienomis Saulė Plutonui teikia tiek pat šviesos ir šilumos, kiek Mėnulio pilnatis - Žemei. Temperatūra Plutone - apie minus 230 laipsnių pagal Celsijų. Šaltoka net labiausiai užsigrūdinusiems!

WASP-12b

Tai karščiausia žinoma planeta. Jos temperatūra - 4000 laipsnių pagal Celsijų, planeta yra arčiausiai iš visų šalia savo žvaigždės. Suprantama, žmogus tokių temperatūrų atlaikyti negali. Palyginkite: šios planetos paviršius vos du kartus šaltesnis už Saulę ir dukart karštesnis už lavą. Taip pat planeta labai greitai apsisuka aplink savo žvaigždę.

Anglies planeta

Anglis faktiškai sudaro tik 0,1 proc. Žemės masės (todėl ir trūksta iš anglies junginių susidariusių medžiagų, kaip deimantai ir iškastinis kuras). Arčiau mūsų galaktikos centro, kur anglies yra daugiau negu deguonies, planetos yra visai kitokios. Kosmologai jas vadina anglies planetomis. Tokiose planetose rytinis dangus nėra skaidrus kaip krištolas ir ne žydras. Įsivaizduokite geltoną rūką su juodais suodžių debesimis. Leisdamiesi žemyn į atmosferą rasite naftos ir deguto jūras. Planetos paviršiuje burbuliuoja metano duobės ir juodi glitėsiai. Orų prognozės taip pat ne iš maloniųjų: tikėtinas benzino lietus ir asfalto kruša. Kaip jau supratote, visoje šitoje anglies tirštumoje neretai pasitaiko labai stambių deimantų. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“