Kurmaičiuose atkasė kelių tūkstantmečių senumo urną

Degto molio urnos skersmuo iš vidinės pusės – vos 14 cm, jos gylis – 20 cm. Urna – puodynės formos. Joje dar aptikta ir žmogaus kaulų liekanų.

"Žmogaus palaikai buvo sudeginti, supilti į urną, ant jos viršaus uždėtas akmuo“, - teigė ekspedicijos dalyvis Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas.

Netoliese, už pusantro metro nuo urnos, archeologai aptiko ir apeiginę duobę su smulkios keramikos bei degėsių liekanomis. Urna aptikta į pietus nuo Kurmaičių pilkapio, šiapus Akmenos ir kelio Kretinga–Darbėnai.

"Šis radinys mokslui reikšmingas tuo, kad įrodoma prielaida, jog Vakarų Lietuvos pilkapiuose buvo laidojami ne tik garsūs genčių vadai, tačiau greta buvo ir paprastų žmonių kapavietės“, - tvirtino ekspedicijos vadovas Vilniaus universiteto istorijos fakulteto Archeologijos skyriaus vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Merkevičius.

Anot A. Merkevičiaus, archeologinė ekspedicija Kurmaičiuose vykdoma pagal Mokslo tarybos remiamą projektą "Archeokraštovaizdis“, kuriuo siekiama atkurti žmogaus buities, papročių, laidojimo vietų bei jo santykio su gamta istorinį vaizdą.

J. Kanarskas 2005 m. po archeologinių kasinėjimų Ėgliškiuose pirmąkart nustatė, jog mūsų krašte žmonės buvo laidojami ir tarp pilkapių, kartais po vadų palaidojimo pilkapyje praėjus net keliems amžiams.

Pilkapiai, anot J. Kanarsko, yra būdingi vakarų baltams. Pačiame pilkapio centre būdavo supilamas didžiulis žemės kauburys, kuris apylinkėse buvo matomas iš toli, apdedamas akmenų vainikais. Ligi šiol labiau ir būdavo kasinėjami pilkapiai, o kas tarp jų – neištyrinėta.

Šią vasarą ketinama pratęsti tyrinėjimus ir kitoje Akmenos upės pusėje, vadinamoje pilalėje ties paukštynu.

Kurmaičių teritorija – itin vertinga archeologiniu požiūriu. Čia – senas kapinynas, du pilkapiai, piliakalnis. Juos buvo pradėta tyrinėti dar prieškariu, tyrinėjimai atnaujinti 1948 m.

"Mes nežinome, kaip tiksliai baltų laikais vadinosi Kurmaičių vietovė. Manoma, kad jos pavadinimas kilęs nuo kažkada čia gyvenusio Kurmio pavardės. Ši teritorija dar tebėra ligi galo neištyrinėta. Aišku yra tai, jog ji buvo vienas iš ankstyviausių Kretingos žemių apgyvendinimo centrų: kasant karjerą dar 1929 m. vietinis gyventojas Nikodemas Tamošauskas aptiko neolito – III tūkst. pabaigos – II tūkst. ligi Kristaus pradžios – laikų kario su laiviniu kovos kirviu kapavietę“, - akcentavo J. Kanarskas.

"Pajūrio naujienos"