Kurioziški istorijos faktai

Apie karus

* Pabandžius paskaičiuoti žmonijos taikaus vystymosi trukmę, buvo gautas apverktinas rezultatas: per pastaruosius tris tūkstančius metų vos 240 metų nevyko kokie nors karai.

* Iš dešimties kruviniausių per visą istoriją karų aštuoni vyko Kinijoje.

* Kiekviename iš dviejų didžiausių karų Kinijoje žuvo daugiau žmonių negu per Pirmąjį pasaulinį karą.

* Per An Liušano sukilimą Kinijoje VIII amžiaus viduryje žuvo apie 40 milijonų žmonių. Tuo metu tai buvo 1/6 planetos gyventojų.

* Paskutinį kartą kavalerija dalyvavo karo veiksmuose per Antrąjį pasaulinį karą, kai mongolų kavalerijos divizija stojo į mūšį su vokiečių pėstininkų divizija. Žuvo du tūkstančiai mongolų raitelių, bet nebuvo užmuštas nė vienas vokiečių kareivis.

Be komentarų

* Meksikos generolas Antonijus Lopesas de Santa Ana surengė grandiozinę laidotuvių ceremoniją savo paties amputuotai kojai.

* Iki XIX a. pradžios dantų protezams gaminti buvo naudojami mūšiuose kritusių kareivių dantys.

* Ledynmečio laikais Britų salų gyventojai vietoj taurių naudojo žmonių kaukoles.

* Senovės Egipte tarnai būdavo specialiai ištepliojami medumi, kad atitrauktų musių ir kitokių vabzdžių dėmesį nuo švento faraono asmens.

* XIX a. pradžioje žmonės taip dažnai būdavo palaidojami gyvi, jog kai kuriuose karstuose buvo įrengti specialūs mechanizmai, kad "atgijęs velionis" galėtų kapinėse paskambinti varpu.

* Graikų filosofas Gorgijus iš Epyro gimė savo mirusios motinos karste. Žmonės, per laidotuves nešę karstą, išgirdo kūdikio verksmą ir ištraukė jį į dienos šviesą.

Apie atradimus

* Romos imperijos klestėjimo laikais jai priklausė didžiulės teritorijos, kurių bendras plotas siekė apie 2,51 mln. kvadratinių kilometrų. Tačiau didžiausių žmonijos istorijoje imperijų sąraše Romos imperija užima kuklią 19 vietą.

* Aleksandras Makedonietis pirmasis sugalvojo būdą šnipinėti, naudojamą iki šiol. Jis vertė savo karius rašyti laiškus artimiesiems ir visus iki vieno atplėšdavo. Tuos, kurie nedemonstruodavo kovinės dvasios ir entuziastingai nesižavėdavo laukiančiomis pergalėmis, imperatorius liepdavo nubausti mirtimi.

* Per Antrąjį pasaulinį karą Viljamas Tutas (William Tutte) iššifravo vokiečių šifravimo mašinos "Lorenz" kodą, naudodamasis vien plunksnakočiu ir popieriumi. V.Tutas niekada nematė šios mašinos, bet pasinaudojo vokiečių klaida, kai jie atsitiktinai tą pačią šifruotę išsiuntė dukart. Šis epizodas yra laikomas vienu iš didžiausių XX a. intelektualinių laimėjimų. O amerikiečių kariai naudojo kodą, kurio priešininkai niekada nesugebėjo įveikti. Jį sukūrė šifruotojai navaho genties indėnai savo kalbos pagrindu (jūros pėstininkų daliniuose radistais dirbo apie 400 indėnų). Mat navahų kalba yra nepaprastai sunki, be to, tais laikais net neturėjo abėcėlės. Šifruojama būdavo arba tiesiogiai (indėnai tiesiog perduodavo pranešimus savo sudėtinga kalba), arba 2 pakopomis (perduodami žodį navahų kalba šifruotojai naudodavo jo ekvivalento anglų kalba pirmąją raidę).

* Inkai naudojo kokainmedžio lapus chirurgijoje jau gerokai prieš tai, kai europiečiai atrado kokaino anestetines savybes. Tiesa, inkų chirurgai juos naudojo ne pacientams, o sau - kokainmedžio lapų kramtymas padėdavo susikaupti ir išlikti žvaliems per ilgas operacijas.

* Dabartinės dryžuotos ir žvaigždėtos Jungtinių Valstijų vėliavos eskizą nupiešė amerikietis moksleivis Robertas Heftas - tai buvo mokyklinė užduotis, už kurią jis, beje, gavo labai kuklų įvertinimą. Kai jo piešinys buvo išrinktas nacijos simboliu, mokytojas patriotiškai pakeitė pažymį į aukščiausią.

Apie šį bei tą

* Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijoje mirgėte mirga rašybos ir gramatikos klaidų.

Actekai prausdavosi dukart per dieną. Jie naudodavo gėlių užpilus burnai skalauti ir dantims valyti, taip pat odai kvėpinti. Ispanai tuo pačiu laikotarpiu stengdavosi apskritai vengti bet kokių vandens procedūrų, nes manė, kad odą plaudami vandeniu tampa neatsparesni užkrečiamosioms ligoms. Burnas jie skalaudavo savo šlapimu.

* Statistinis senovės romėnas suvalgydavo daugiau greitojo maisto negu šiuolaikinis Niujorko gyventojas! Taip, senovės Romoje buvo gaminamas greitasis maistas, tik jis buvo gražiai vadinamas "termopolija". Kitaip nei graikai, romėnai dažnai neruošdavo maisto namie, jų namuose net nebūdavo virtuvių. Užtat kiekvieno miesto gatvėse buvo daugybė turgų, kuriuose buvo prekiaujama nebrangiais ir populiariais užkandžiais.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“