Kur vis dėlto yra karščiausia vieta Žemėje?

Absoliutus šilumos rekordas El Azijoje buvo užfiksuotas 1922 m. rugsėjo 13 d., kai termometro stulpelis ten šovė į +57,8 °C aukštumas. Už rekordą derėtų padėkoti itin karštiems, iš pietų pusės pūtusiems Sacharos vėjams. El Azizijos rekordas sumušė 1913 m. liepos 10 d. „Mirties slėnyje“ (Namibija) buvusioje „Furnace Creek“ meteorologinėje stotyje užfiksuotą +56,7 °C karščio rekordą.

Tačiau gali būti ir taip, jog karščiausios Žemėje vietos titulo nėra verta nė viena iš šių vietovių, atkreipia dėmesį JAV Montanos universiteto mokslininkai, išanalizavę „Geological Survey’s Landsat“ palydovų duomenis.

„Daugelis vietų, kurios laikomos karščiausiomis, iš tiesų nepretenduoja net į rimčiausių konkurenčių gretas“, – NASA pranešime spaudai tvirtina tyrėjų grupės narys Stivenas Raningas (Steven Running). Jis su kolegomis išstudijavo septynerių metų palydovinius infraraudonųjų stebėjimų duomenis ir pastebėjo, jog pastarųjų metų lyderė yra Luto dykuma Irane.

Anksčiau dabartinės „krosnys“ nebuvo pastebėtos, o sąrašo viršūnėje kitos vietos puikavosi todėl, kad „karščiausių Žemės dykumų – Sacaharos, Gobio, Sonorano ir Luto – vietovės klimatiniu aspektu yra itin ekstremalios, o reguliariems meteorologiniams stebėjimams dažniausiai yra pernelyg sunkiai prieinamos. Statyti tyrimų stotis ten būtų nepraktiška“, – aiškina kitas tyrėjų grupės narys Deividas Mildreksleris (David Mildrexler).

Reikalus šiame fronte gerokai pakeitė palydovai. Jie fiksuoja temperatūrą net ir sunkiausiai pasiekiamuose Žemės kampeliuose. „Landsat“ palydovai registruoja vadinamąją „žemės odos temperatūrą“, kuri informuoja apie saulės kaitros kiekį tam tikrame sausumos ir atmosferos plote.

Tad absoliutus oro šilumos rekordas užfiksuotas 2005 m. Luto dykumoje (Iranas) ir siekia +70,7 °C. Karščiausia Žemės temperatūra Lute buvo užfiksuota ir 2004, 2006, 2007 bei 2009 metais. Karščiausia vieta Žemėje iš metų į metus gali klajoti planetos paviršiumi, tačiau sąlygos visose jose yra analogiškos: sausos, uolėtos, tamsios spalvos sausumos teritorijos, kurios idealiai sugeria saulės kaitrą, tuo tarpu gerokai šviesesnis smėlis didžiąją dalį saulės spindulių ne sugeria ir paverčia šiluma, o tiesiog atspindi.