Kur ir kada dingsta neįkainojamos minutės?

Kas jie tokie? Laiko rijikai - ne nematomos pabaisos, o įprasti reikalai ir įpročiai. Tušti plepalai, interneto tinklalapiai, pramoginės televizijos programos, automobilių grūstys, apsipirkinėjimas. Yra chronofagų, kuriuos galima kontroliuoti (pavyzdžiui, jūs galite kontroliuoti, kiek laiko leisti prie televizoriaus), ir tokių, kurių nepakontroliuosi (jūs negalite sutrumpinti laiko eilėje arba spūstyje). Kai kuriuos galime iš anksto numatyti (akivaizdu, kad poliklinikoje teks palaukti savo eilės), o kai kurių numatyti yra neįmanoma (netikėtas gaisras arba užsitrenkusios durys).

Norint nugalėti priešą, reikia jį pažinti! Siūlome atlikti eksperimentą ir nustatyti slaptą laiko rijiką.

Su sekundmačiu

Nors chronofagai kruopščiai maskuojasi, juos išaiškinti nebus labai sunku, jei atliksite vienos dienos chronometražą. Užsirašinėkite viską, ką darote: kada atsikėlėte, kiek laiko prausėtės, pusryčiavote, ruošėtės į darbą. Būkite tikslūs, žiūrėkite į laikrodį, nes „15 minučių internetui“ patikrinus gali pasirodyti visa valanda, o gal ir dvi. O „penkių minučių“ pokalbis su drauge išsitęsia iki pusvalandžio (ir tai geriausiu atveju). Dabar, kai matote tikslią dienotvarkę, galima pamatyti, kur dingsta neįkainojamos minutės. Dėl įdomumo paskaičiuokite, kiek laiko praleidžiate žiūrėdami televizorių arba naršydami internete per savaitę, mėnesį, metus. Įspūdingi skaičiai, tiesa? Galbūt kai ką galima optimizuoti (pavyzdžiui, keltis iškart, kai nuskamba žadintuvas, o ne vartytis lovoje dar 10 minučių), kai ko visai atsisakyti. Kovoti su chronofagais reikia ryžtingai, kitaip nieko nebus. Ir jeigu jau užsibrėžėte tikslą būtinai rasti 3-5 papildomas valandas per savaitę (tai yra, per mėnesį beveik dieną), veikite nedelsdami. Susidarykite „Stop sąrašą“. Vienas iš variantų galėtų būti toks:

Nesilankyti tam tikrame forume arba tinklalapyje (arba tiksliai nusistatyti buvimo laiką).

Telefonu kalbėti ne ilgiau kaip 7 minutes.

Į darbą susiruošti per pusvalandį.

Žiūrėti tik naudingas laidas per televizorių.

Dalį reikalų patikėti artimiesiems, visko neužsiversti ant savo pečių.

Nedirbti kelių darbų vienu metu.

Yra labai svarbu šiame sąraše nurodyti konkrečius dalykus ir numatyti konkrečius žingsnius. Migloti pažadai ir aptakios frazės iškart pavers niekais jūsų pastangas.

Viskas jūsų rankose!

Raskite paslėptus chronofagus! Netikusi programinė įranga (dėl kurios kompiuteris įsijungia lėčiau), nemokėjimas tiksliai formuluoti minčių (dėl to prisieina kartoti arba ilgiau aiškinti savo pageidavimus)... Regis, smulkmenos, bet jos suryja daug laiko. O joms pašalinti mums jo kažkodėl visada pritrūksta. Skirkite, pavyzdžiui, vieną savaitės dieną (arba valandą tam tikrą dieną) ir vienu sykiu išspręskite visus buitinius klausimus. Suremontuokite, galų gale, viską, kas blogai veikia. Susitvarkykite apkrautą darbo stalą, kad nereikėtų ilgai ieškoti reikalingo dokumento arba paprasčiausio pieštuko.

Optimizuokite savo gyvenimą! Visus svarbius dalykus susirašykite į užrašų knygutę (ją visada laikykite matomoje vietoje), į telefoną įsiveskite „priminimus“, išfiltruokite elektroninį paštą ir tikrinkite jį ne dažniau kaip tris kartus per dieną, to visiškai užtenka, kad nepraleistumėte svarbių pranešimų.

Tvarkykite svarbius reikalus! Jei nepavyksta jų išspręsti iškart, kiekvieną dieną skirkite tam tikrą laiką svarbiausiam reikalui.

Supaprastinkite! Pažiūrėkite, kokius reikalus galite patikėti kitiems žmonėms (bendradarbiams, namiškiams, auklėms) ir perleiskite jiems dalį savo rūpesčių. Yra paprastas būdas nustatyti, kiek efektyvus jūsų darbas. Apskaičiuokite, kiek kainuoja valanda jūsų laiko, ir pagalvokite, kas jums yra naudingiau, pavyzdžiui, lyginti marškinius ar parašyti straipsnį.

Girkite save! Bet kokia veikla, net chronofagų medžioklė, turi teikti džiaugsmą. Tik tuomet ji bus veiksminga.

Kaip naudingai leisti laiką

Kai kada negalime užkirsti kelio laiko praradimui, užtat galime išmokti naudotis „prastovomis“.

Stovite spūstyje? Įsijunkite diską su užsienio kalbos pamokomis, mokykitės kalbos.

Sėdite eilėje? Išeikite 10 minučių į gatvę pakvėpuoti grynu oru.

Laukiate, kol ateis meistrai? Paskambinkite tėvams ar draugams, su kuriais seniai nebendravote.

Einate iš darbo namo? Klausykitės atpalaiduojančios muzikos, ilsėkitės.

Ar mokate planuoti?

Planavimas - gebėjimas įvertinti, kiek turite laiko, jį paskirstyti ir laikytis terminų, laiko svarbos suvokimas. Kaip tai pavyksta jums, padės nustatyti šis paprastas testas.

1. Vaikystėje mėgote dalyvauti sportinėse estafetėse?

a) Taip.

b) Kartais.

c) Ne.

2. Ar susidarote sąrašus svarbiausių darbų, kuriuos reiks atlikti kitą dieną?

a) Taip.

b) Ne visada.

c) Ne.

3. Ar dažnai spontaniškai imatės kokių nors darbų namuose?

a) Taip.

b) Kai kada.

c) Ne.

4. Ar vėluojate į dalykinius susitikimus?

a) Dažnai.

b) Kartais.

c) Ne.

5. Ar darbe jums kyla problemų dėl vėlavimo?

a) Taip.

b) Retai.

c) Niekada.

6. Paprastai einate gulti vėliau negu planavote?

a) Taip.

b) Retkarčiais.

c) Ne.

7. Ar dažnai sėdite, žiūrėdami į vieną tašką?

a) Taip.

b) Retai.

c) Niekada.

8. Ar mėgstate ilgai plepėti telefonu su draugais ar draugėmis?

a) Taip.

b) Ne visada.

c) Nemėgstu.

9. Paprastai darote iškart keletą darbų?

a) Taip.

b) Kartais.

c) Ne.

Sudėkite taškus ir susipažinkite su išvadomis:

1 2 3 4 5 6 7 8 9

a 3 3 1 1 1 1 1 1 1

b 2 2 2 2 2 2 2 2 2

c 1 1 3 3 3 3 3 3 3

7-10 taškų. Su laiku jūs nedraugaujate, todėl beveik visiškai priklausote nuo išorinių aplinkybių. Pasistenkite rečiau skirti laiko įvairioms smulkmenoms.

11-17 taškų. Ne visada gebate tinkamai apskaičiuoti laiką, bet iš paskutiniųjų stengiatės nevėluoti.

18-24 taškai. Jūs viską spėjate. Ko gero, iš jūsų galima pasimokyti racionaliai planuoti laiką.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"