Kuo didesnės smegenys, tuo jos geresnės?

Neuronai yra bet kurios nervų sistemos fundamentalioji statybinė medžiaga - plytos. Tai specifinės ląstelės, kurių išsišakojusios it medžiai ataugos liečiasi su tokiomis pačiomis šalimais esančių ląstelių ataugomis ir sudaro milžinišką tinklą, kuris ir yra mūsų smegenys, apdorojančios informaciją apie aplinką, valdančios mūsų veiksmus ir net kontroliuojančios nesąmoningas kūno funkcijas. Būtent dėl neuronų smegenys įvairius veiksmus atlieka greičiau ir efektyviau už bet kokią mašiną. Atsižvelgiant į tai, kokios nepakeičiamos yra tos ląstelės, galima manyti, kad mokslininkai žino jų tikslų skaičių. Pavartę neurobiologijos vadovėlius ar mokslo žurnalus, aptiksite, kad paprastai nurodomas gražus apvalus skaičius - 100 milijardų. Kuo šis skaičius grindžiamas? Niekuo. Iki 2009 metų jokių tiesioginių bendro neuronų kiekio skaičiavimų nebuvo, pirmą kartą juos suskaičiavo S.Herkulano Hauzel (S.Herculano-Housel) ir jos vadovaujama neurologų grupė, laboratorijoje tyrusi keturių neseniai mirusių žmonių smegenis. Pasirodo, kad vidutinėse žmogaus smegenyse yra apie 86 milijardai neuronų, bet nė vienose smegenyse jų nerasta 100 milijardų. Galbūt gali pasirodyti, kad 14 mlrd. neuronų - ne toks jau didelis skirtumas. Bet tai - babuino smegenys arba pusė gorilos smegenų, taigi skirtumas ne toks jau ir mažas.

Žinduolių, pavyzdžiui, primatų, ir banginių būrio narių, pavyzdžiui, delfinų, smegenys yra didesnės už, tarkime, vabzdžiaėdžių, ir pasižymi tuo, ką būtų galima pripažinti kaip proporcingai didesnius protinius gebėjimus. Taigi peršasi išvada, kad smegenų dydis yra geras kognityvinių galimybių rodiklis. Tačiau taisyklė „didesnis - reiškia, geresnis“ sugriaunama pradėjus lyginti įvairių rūšių individus. Pavyzdžiui, karvių smegenys yra didesnės už bet kurios rūšies beždžionių smegenis, bet karvės vienareikšmiškai pasižymi mažesniais protiniais gebėjimais už daugumą primatų (jei ne visus). Pats iškalbingiausias įrodymas, kad „daugiau nereiškia geriau“ yra žmogaus ir didžiausių žinduolių, kaip banginis arba dramblys, smegenų lyginimas. Vidutinės žmogaus smegenys sveria apie 1200 g, o dramblio - beveik 4 kartus daugiau, o didžiausias smegenis turi kašalotas, jos sveria 6800 g. Tai kodėl kašalotai su šešiskart didesnėmis už žmogaus smegenimis iki šiol neužvaldė žmonijos?

Šis mitas atėjo jau iš Aristotelio laikų, kuris 335 metais pr. m.e. rašė: „Iš visų gyvūnų žmogaus smegenys yra didžiausios lyginant su jo kūno dydžiu“. Taip, žmogaus smegenų ir kūno santykis yra didžiulis, lyginant, tarkime, su drambliu (apie 1/40 ir atitinkamai 1/560), bet panašiu santykiu gali „pasigirti“ paprasta pelė (taip pat 1/40) ir net kai kurie maži paukščiai. Taigi mokslininkai sukūrė sudėtingesnę vertinimo sistemą, žinomą kaip encefalizacijos koeficientas (EQ), kuriuo matuojamas gyvūno smegenų ir kūno dydžio santykis lyginant su kitais panašaus dydžio gyvūnais. Šiuo atveju atsižvelgiama ne tik į faktą, kad smegenų apimtis didėja didėjant kūno matmenims, bet ir į tai, kad smegenų apimtis nebūtinai keičiasi proporcingai didėjant kūnui. Šis žmogaus koeficientas yra didžiausias, lyginant su bet kokia kita gyva būtybe mūsų planetoje.

Įdomūs faktai apie žmogaus smegenis

1. Smegenys yra kaip raumenys - kuo daugiau jas treniruoji, tuo daugiau jos auga. Vidutinio suaugusio vyro smegenys sveria 1424 g, senatvėje smegenų masė sumažėja iki 1395 g. Didžiausias užfiksuotas moters smegenų svoris - 1565 g. Rekordinis vyro smegenų svoris - 2049 g. Vyksta smegenų evoliucija: 1860 m. vidutinis vyro smegenų svoris siekė 1372 m. Lengviausios neatrofuotos smegenys priklausė 31 metų moteriai - 1096 g. Dinozaurų, kurių ilgis siekė 9 m, smegenys buvo graikinio riešuto dydžio ir svėrė vos 70 g.

2. Sparčiausiai smegenys vystosi nuo 2 iki 11 metų.

3. Reguliariai meldžiantis lėtėja kvėpavimas ir normalizuojasi galvos smegenų bangos, o tai palankiai veikia organizmo savigydos jėgas. Tikintys žmonės pas gydytoją lankosi 36 proc. rečiau už kitus.

4. Kuo labiau išsilavinęs žmogus, tuo mažesnė smegenų ligų tikimybė. Intelektuali veikla skatina papildomo audinio, kompensuojančio nesveikąjį, augimą.

5. Užsiimti nauja, neįprasta veikla - geriausias būdas smegenims lavinti. Bendravimas su aukštesnio intelekto žmonėmis taip pat yra puiki priemonė smegenims lavinti.

6. Žmogaus nervų sistemos signalai siekia 288 km/val. greitį. Į senatvę greitis sulėtėja 15 proc.

7. Didžiausias pasaulyje smegenų donoras yra vienuolių pedagogių ordinas Mankate (JAV Minesotos valstija). Vienuolės testamentais mokslui paaukojo apie 700 vienetų smegenų.

8. Didžiausią intelekto lygį (IQ) pademonstravo 10-metė Merlin Mač vos Savant (Marilyn Mach vos Savant) iš Misūrio valstijos - jis prilygo 23 metų žmogaus IQ. Jai pavyko atlikti sudėtingiausią testą, skirtą stojantiems į intelektualų „Megos draugiją“ (Mega Society) - jai priklauso vos apie 30 žmonių su tokiu aukštu IQ, kuris pasitaiko tik 1 kartą iš milijono.

9. Aukščiausias vidutinis nacionalinis IQ pasaulyje - japonų, jis siekia 111. 10 proc. japonų IQ yra didesnis kaip 130.

10. Unikaliausia fotografine atmintimi pasižymėjo Kreitonas Karvelas (Creighton Carvello): vos metęs žvilgsnį jis įsidėmėdavo 6 kortų malkų seką (312 vnt.)

11. Paprastai gyvenime naudojame 5-7 proc. savo smegenų potencialo. Sunku net įsivaizduoti, kiek visko atliktų ir atrastų žmogus, jei naudotų dar bent antra tiek. Kam mums tokios atsargos, mokslininkai dar neišsiaiškino.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“