Kulinariniai Džiuzepės Verdžio kūriniai

Džiuzepė Verdis (Giuseppe Verdi) gimė 1813 m. spalio 10 d. Parmos ir Piačencos kunigaikštystėje (dabar - Parmos provincija), Le Ronkolė (it. Le Roncole) kaime netoli Buseto komunos. Jo tėvas buvo smuklininkas, motina - audėja.

Mokytis muzikos būsimasis kompozitorius pradėjo būdamas devynerių metų, skatinamas vietinio prekeivio Antonijaus Barecės. Būtent jis sumokėjo už pirmąsias berniuko muzikos pamokas Busete. Prabėgus daugybei metų, kai kompozitorius jau buvo pripažintas Milano publikos ir padoriai užsidirbęs, jis grįžo į Busetą ir apylinkėse nusipirko Sant Agatos vilą. Čia veisė nuostabius vynuogynus, augino daržoves, laikė gyvulių. Nors Verdis niekada nebuvo linkęs į valgymo maniją, laisvalaikiu, kai nekurdavo muzikos, mėgo tobulinti tradicinės virtuvės receptus savo šeimos stalui. Daugelį jų realizuodavo namų virėja Ermelinda Berni, tačiau vieną patiekalą Džiuzepė dažniausiai gamindavo pats: tai parmietiškas rizotas su vytintu prošiuto (it. prosciutto) - kumpiu, pomidorais, špinatais ir šparagais.

Verdžio draugas dailininkas karikatūristas Melchioras Delfiko (Melchiorre Delfico) netgi yra nupiešęs garsųjį kompozitorių, ruošiantį rizotą, su puodu rankoje.

Tarp mėgstamiausių D. Verdžio produktų buvo vietinis kumpis "Spalla Cotta di San Secondo". Jį ruošdavo iš kiaulės mentės San Sekondo miestelyje Parmos apylinkėse nuo pat 1170 m. Yra išlikęs laiškas, kuriame Verdis savo draugui Rikordžiui rašo, kaip kumpį reikia virti. "Kartu su šiuo laišku jūs gausite paketą su kiauliena. Išsirinkite labiausiai patikusį gabalą ir atminkite mano nurodymus: pirmiausiai panardinkite kiaulieną į šiltą vandenį dviem valandoms, kad atsikratytumėte druskos. Tada dėkite į šaltą vandenį ir virkite ant lėtos ugnies pusketvirtos valandos arba keturias - priklausomai nuo gabalo dydžio. Ar išvirė, galima patikrinti dantų šepetėliu. Jeigu jis lengvai sminga į mėsą, vadinasi, paruošta."

Iš vietinių desertų D. Verdis labiausiai mėgo pyragą sponžatą (it. spongata). Pirmą kartą jo paragavo Buseto konditerijoje tuo metu, kai kūrė operą "Don Karlas". Sponžata paprstai būna įdaryta kedrų, graikiniais riešutais, migdolais, cukatais, prieskoniais ir cukraus pudra. Pats seniausias sponžatos receptas siekia 14 amžių, tačiau daugelis specialistų mano, jog tokį pyragą kepė dar romėnai. Viduramžiais jis būdavo kepamas rudenį, pradedant Visų Šventųjų diena.

Rizotas pagal Džiuzepę Verdį

Jums reikės: pusantros stiklinės karnarolio (it. carnaroli) ryžių, 4 šaukštų sviesto, pusės stiklinės grybų, pusės stiklinės šparagų, 100 g Parmos kumpio, 1/3 puodelio konservuotų pomidorų savo sultyse, pusketvirto šaukšto grietinėlės, 4 puodelių mėsos sultinio, puodelio trinto parmezano sūrio, pusės svogūno.

Svogūną supjaustykite. Nuvalykite, nuplaukite ir supjaustykite grybus. Šparagus blanširuokite 5 minutes verdančiame vandenyje. Kumpį supjaustykite juostelėmis, pomidorus - kubeliais.

RIZOTAS su kumpiu ir parmezanu buvo vienas mėgstamiausių D. Verdžio patiekalų. 

Du šaukštus sviesto ištirpinkite plačioje keptuvėje ant vidutinės ugnies. Pakepinkite joje svogūną, kol pagels. Berkite ryžius ir troškinkite juos, kol taps skaidrūs. Nuolat pamaišykite. Tuomet dėkite grybus, kumpį, šparagus, pomidorus. Palaipsniui, nuolat maišydami, supilkite sultinį. Virkite apie 8 min. ir supilkite grietinėlę.

Dar pavirkite 8 min., nuimkite nuo ugnies, įdėkite dar du šaukštus sviesto ir sutarkuotą parmezaną. Viską gerai sumaišykite ir tuojau pat patiekite į stalą.

Sponžata

Jums reikės: tešlai - 230 g nesūdyto sviesto, 100 g cukraus, 2 kiaušinių, 2 šaukštų baltojo vyno, 500 g miltų, pusės šaukštelio druskos; įdarui - 80 g razinų, 80 g kedrų riešutų, 200 kepintų graikinių riešutų, 150 g cukatų, pusės šaukštelio gvazdikėlių, 1 šaukštelio cinamono, pusės šaukštelio muskato riešuto miltelių, 2 šaukštų džiūvėsėlių, 250 g medaus, 1 kiaušinio.

Sviestą sutrinkite su cukrumi, įmuškite kiaušinį, pilkite vyną ir gerai sumaišykite. Berkite miltus, druską, suminkykite tešlą ir kurį laiką ją palaikykite šaltai.

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsn. C. Paruoškite gilią kepinių formą, sutepkite sviestu. Sumaišykite razinas, riešutus, žievelę, prieskonius ir džiūvėsėlius. Medų pašildykite garų vonelėje ir sudėkite jį į riešutų masę. Kuriam laikui palikite pastovėti.

SPONŽATA - itališkas pyragas su riešutais ir prieskoniais. Viduramžiais jis būdavo kepamas rudenį, pradedant Visų Šventųjų diena. D. Verdis pamėgo šį pyragą paragavęs jo Buseto konditerijoje tuo metu, kai kūrė operą "Don Karlas".

Padalinkite tešlą į dvi dalis 2/3 ir 1/3 proporcijomis. Sukočiokite didelį plokščią gabalą ir dėkite į kepimo formą. Dėkite įdaro sluoksnį ir iš viršaus uždėkite kitą tešlos gabalą. Kraštus sulipinkite. Paviršių sutepkite plaktu kiaušiniu. Dėkite į orkaitę ir kepkite pusvalandį 200 laipsn. C karštyje. Tada sumažinkite temperatūrą iki 180 laipsn. C ir kepkite dar 15 min. Kai atvės, patiekite į stalą.