Pasirodė, kad žmonių visai nedžiugino pirkiniai ir net dovanos. Jie entuziastingai prisimindavo savo pojūčius, nuotaikas kokio nors įvykio metu. Pavyzdžiui, žmonės jautėsi nepaprastai laimingi per šokių kursus, keliaudami arba per koncertus. Be to, savanoriams buvo pasiūlyta aprašyti savo gyvenimą, įtraukiant svarbius pirkinius, ir dalyviai vėl dažniau pasakojo apie įvykius ir įspūdžius, o ne apie įsigytus daiktus. Psichologai padarė išvadą, kad įvykiai stipriau negu materialiniai laimėjimai veikia asmenybę. Kaip psichologai aiškina šį fenomeną?
Pasak jų, džiaugsmas dėl pirkinių trunka neilgai, nes juos pradedama lyginti su kitais daiktais ir norėti kitų daiktų, tuo tarpu prisiminimai laikui bėgant tampa tik gražesni.
"Gyvenime laimės nėra" - šią frazę bent kartą gyvenime ištarė kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos, socialinės padėties. Tai, ką seniai jutome intuityviai, dabar patvirtino net trijų mokslo įstaigų specialistai: Jeilio universiteto (JAV), Denverio universiteto (JAV) ir Jeruzalės Žydų universiteto. Pasak mokslininkų, laimė ir net jos siekis gali pakenkti žmogaus psichikai, apnuodyti gyvenimą ir net j sutrumpinti.
Ilgalaikiai įvairiose šalyse gyvenančių šeimų tyrimai rodo: žmonės, kurie vaikystėje buvo apibūdinami kaip linksmi ir nerūpestingi, vidutiniškai gyvena trumpiau už savo niūresnius amžininkus. Greitos laimingųjų mirties priežastis - jų pasirengimas rizikuoti. Mat laimės pojūtis juos svaigina, temdo protą, žmonės tampa nerūpestingesni ir labiau linksta rizikuoti. O su rizika, kaip žinoma, susiję ir nemalonumai, dėl kurių gyvenimas gali sutrumpėti.
Specialistų nuomone žalą daro ir knygos, kuriose aprašomi būdai, kaip būti laimingiems. Skaitytojai jos vaikysis, vis patirs nesėkmes ir dėl to jausis dar blogiau.
Rašyti komentarą