Kodėl žmonės tiki iracionaliais dalykais

Įvairių profesijų atstovų prietarai

Grupė amerikiečių mokslininkų pamėgino išsiaiškinti, kodėl kai kurių profesijų atstovai, pavyzdžiui, politikai, kariškiai, artistai ir sportininkai dažniau už kitus tiki pranašingais ženklais, prietarais ir dažniau laikosi tam tikrų ritualų prieš atsakingus renginius. Iš pradžių tyrinėtojai spėjo, kad tokiose srityse kaip politika, karyba, menas ir sportas nėra apibrėžtumo ir yra sunku kontroliuoti atliekamų veiksmų pasekmes... Tačiau moksle taip pat anaiptol ne viskas yra aiškiai apibrėžta, bet mokslininkai juk nėra tokie prietaringi. Tada ekspertams atėjo į galvą mintis, kad į religiją ir tikėjimą prietarais dažniau linksta tie žmonės, kurie dirba siekdami rezultato, tarkime, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir varžybose. Norėdami patikrinti šią versiją, jie pasitelkė grupę savanorių ir paprašė juos dalyvauti keliuose konkursuose ir viktorinose. Bet vieniems dalyviams buvo pasakyta, kad tai reikalinga tik „patikrinti šriftų skaitomumui“, o kitiems - kad jų atsakymus vertins psichologai. Taip pat dalyviams buvo pasiūlyta atsinešti „talismaną“ arba išsirinkti jį iš pasiūlytų daiktų.

Pasirodė, kad savanoriai, kurie tikėjosi, kad jų atsakymai bus vertinami, buvo labiau linkę kliautis iracionaliais veiksniais, pavyzdžiui, naudoti talismanus, tokius kaip „laimingas“ rašiklis, kuriuo pildė anketą. Dažnai būtent jie išties pasiekdavo geresnių rezultatų. Eksperimento autorių nuomone, tikėjimas „anapusinių jėgų pagalba“ jiems suteikdavo pasitikėjimo savimi. Kita vertus, dėl to tikėjimo jie netapo protingesni ar daugiau žinantys.

Kuo mažiau žinių, tuo daugiau prietarų

Taip pat yra manoma, kad kuo mažiau žinių turi žmogus, tuo jis prietaringesnis. Tai pasakytina ir apie religiją. Amerikiečių mokslininkai, tyrinėdami šventųjų raštų suvokimo ir išsilavinimo ryšį, nustatė, kad menkai išsilavinę žmonės yra labiau linkę pažodžiui aiškinti Biblijos turinį. Tai yra viską, kas aprašyta Biblijoje, jie supranta kaip realiai vykusius įvykius, neanalizuodami alegorijų ir mitologijos elementų, taip pat literatūrinių fantazijų. Būtent tokie žmonės būna dogmatiškiausi, ir Biblija jiems yra neginčijama tiesa ir galutinė instancija. Taip pat paaiškėjo, kad moterys daugiau už vyrus yra linkusios tikėti Dievą. Tai rodo apklausa, kurią atliko Esekso universiteto specialistai. Joje dalyvavo daugiau kaip 9 tūkst. 1970 metais gimusių Didžiosios Britanijos gyventojų. 54 proc. apklaustųjų stipriosios lyties gyventojų save apibūdino kaip ateistus arba agnostikus. Tarp silpnosios lyties atstovių tokių buvo vos 34 proc. Daugiausia Dievą tikinčiųjų - tarp islamą išpažįstančių žmonių. Apie 88 proc. musulmonų pareiškė: jie visiškai neabejoja Alacho buvimu. Bet tik 35 proc. vyrų ir net 60 proc. moterų prisipažino, kad tiki pomirtiniu gyvenimu. Be to, tai ne visada buvo susiję su Dievo tikėjimu. Pavyzdžiui, ketvirtadalis save paskelbusių agnostikais sakė, kad tiki gyvenimu po mirties. O beveik trečdalis tų, kurie save vadina tikinčiaisiais, bet kartais suabejojančiais Dievo egzistavimu, neigė gyvenimo po mirties tikimybę. Taigi, viskas yra sąlygiška: žmonės gali tikėti iracionaliais dalykais ir sielos nemirtingumu nebūdami tikintys ir priešingai. Sunku nustatyti kokius nors bendruosius kriterijus, paaiškinančius, kodėl žmogus tiki vienais ar kitais dalykais. Gali būti, kad čia turi reikšmės asmeninė arba artimųjų patirtis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“